Klaipėdiečiai, papietauti vaikštantys į miesto mokyklų valgyklas, turbūt net neįtaria, kokią paslaugą daro mokiniams. Valgyklų vedėjos sako, kad aptarnaudamos vien mokinius virėjos atlyginimams neužsidirbtų, todėl iš darbo paprasčiausiai pabėgtų. Keliose mokyklose taip jau atsitiko, rašo „Vakarų ekspresas“.
Pasibaigus 2007-2008 mokslo metams, be virėjų liko „Aukuro“ vidurinė ir „Verdenės“ pagrindinė mokyklos, „Žaliakalnio“ gimnazija“, taip pat - Ievos Simonaitytės pagrindinė mokykla. Pastarosios valgykla iki šiol nedirba, o mokyklos pradinukai pietauti kasdien keliauja į šalia esančią „Pamario“ vidurinę mokyklą.
Trūksta etatų
Šiuo metu maždaug dešimtyje valgyklų šeimininkauja privačios įmonės, o apie 20 - pačių mokyklų vadovų įdarbintos virėjos. Ir vienos, ir kitos valgyklos dirba ūkiskaitos būdu. Iš biudžeto joms skiriama tik 40 proc. lėšų, reikalingų padengti išlaidoms už mokesčius „Sodrai“, atlyginimams, komunaliniams mokesčiams.
Pasak Klaipėdos švietimo įstaigų ūkio tarnybos inžinierės Liudos Tamulevičienės, privačių įmonių aptarnaujamose valgyklose virėjos uždirba daugiau, situacija jose nebloga palyginti su „biudžetinėmis“ valgyklomis.
„Klesti tik tos „biudžetininkės“, kuriose pietauja daug žmonių iš miesto, o kitose situacija - tragiška. Pavyzdžiui, „Vitės“ mokyklos valgyklos gamybos vedėją neseniai dėl išsekimo tiesiai iš darbo vietos buvo išvežę į ligoninę. Šioje valgykloje dirba tik 2 darbuotojos, nes daugiau žmonių samdyti mokykla neišgali. Kiek dirbdamos tokiomis nežmoniškomis sąlygomis moterys dar temps, neaišku. Gal pabėgs, kaip ir iš kitų mokyklų“, - spėjo ji.
Pasak L. Tamulevičienės, privatininkų „rankos daug laisvesnės“.
„Jie produktus gali pasirinkti kaip nori ir iš kur nori, o mes privalome skelbti viešuosius konkursus. Privačios įmonės gali ir atlyginimus laisviau reguliuoti, o mes turime nustatytus koeficientus. Be to, mokyklų direktoriai bijo kelti atlyginimus, nes tokiu atveju virėjoms tektų ir didesnes išeitines kompensacijas mokėti. O žmonės, neatlaikę krūvio, bėga iš darbo.
Aš kasdien praeinu pro H. Zudermano mokyklą, ir matau, kaip kiekvieną rytą 7 valandą valgyklos gamybos vedėja jau būna darbo vietoje, o aštuntą valandą vakaro ji tebesėdi palinkusi virš popierių: kiekvienas centas turi būti surašomas, visos sąskaitos-faktūros, sutartys - viskas kaip per padidinamąjį stiklą. Galvojate, ji gauna nors 1,5 tūkstančio? Ne“, - žėrė valdininkė.
Riboja taisyklės
Anot L. Tamulevičienės, valgyklos užsidirbti galėtų prekiaudamos gaiviaisiais gėrimais ar saldumynais, bet ir čia rankos joms surištos.
„Kai kuriais ne savo gamybos produktais - jogurtais, sultimis ar bandelėmis valgyklos prekiauja, bet jų asortimentas labai apribotas. Pavyzdžiui, negalima pardavinėti riebaluose virtų spurgų, bandelių su šokolado ar kremo įdaru, gėrimai gali būti tik be dažiklių, su atitinkamu cukraus kiekiu. Aišku, aš už sveiką mitybą, bet jei valgykloms nebeleidžiama užsidirbti, gali būti, kad jose nebeliks ir kam gaminti karštą maistą. Keliose mokyklose taip jau atsitiko“, - pastebėjo ji.
Beje, „Vitės“ ir „Vydūno“ mokyklose, kurių valgyklos, anot L. Tamulevičienės, bene skurdžiausios, ji įžvelgia ir nesąžiningos konkurencijos momentą: iki šiol šiose mokyklose stovi maisto ir gėrimų automatai, parduodantys produktus, kuriais valgykloms prekiauti draudžia.
„Aišku, aparatų asortimentas suderintas su Visuomenės sveikatos centru, bet kodėl tada tokiais pačiais produktais negali prekiauti valgyklos?“ - stebėjosi inžinierė.
Klestinčios valgyklos
Simono Dacho vidurinės mokyklos valgyklos gamybos vedėja Danguolė Šliupienė sako, kad už minimalų atlygį virėjos nesirengia stovėti visą dieną.
„Juk keliamės penktą ryto, šeštą privalome būti darbe, o namo grįžtame ne anksčiau šeštos valandos vakaro. Už 800 litų tokio darbo niekas nedirbs, o aptarnaudamos vien mokinius, atlyginimų neužsidirbtume“, - neslepia ji.
Pasak D. Šliupienės, kasdien S. Dacho mokyklos valgykloje apsilanko apie 100 žmonių iš miesto.
„Miestiečiai įleidžiami nuo 12 valandos, pamokų metu, tad vaikams jie nesimaišo. O jei tuo metu pavalgyti ateina ir koks mokinys, pirmiausia aptarnaujame jį. Su direktore esame taip sutarę ir ji neprieštarauja“, - sakė valgyklos vedėja.
Į Martyno Mažvydo mokyklos valgyklą miestiečiai įleidžiami 12.05 val. Keliomis minutėmis anksčiau lauke prie mokyklos kasdien jau būriuojasi 10-20 žmonių, laukiančių, kol budėtoja įleis vidun.
„Stengiuosi prie mokyklos ateiti prieš dvyliktą, kelias minutes pakvėpuoju grynu oru. Nes pavėluosi bent kelias minutes, teks atstovėti kokių penkiasdešimties žmonių eilę. O tuomet, kai visi stumdosi eilėje, aš jau skaniai pietauju“, - šypsojosi beveik kasdien į mokyklą pavalgyti užsukantis vaikinas.
M. Mažvydo mokyklos direktorius Vytautas Dumčius teigė, kad jeigu į valgyklą neateitų pietauti miestiečiai, joje negalėtų dirbti tiek žmonių, kiek dabar - 13, o jų esą labai reikia.
„Vien stalų pradinukams padengimas ir maisto išdalijimas reikalauja ir daug laiko, ir įgūdžių. Juk kasdien nemokamai pietauja 420 pradinukų, o dar yra 500 vyresniųjų klasių mokinių“, - sakė direktorius.
Anot jo, mokiniai dėl to, kad aptarnaujami miestiečiai, nenukenčia.
„Iki 12 valandos visi pradinukai spėja papietauti. O kadangi jiems stalai iš anksto būna padengti, sumažėjo eilės, niekas taip nebesiveržia į valgyklą kaip ankstesniais metais, palengvėjo darbas ir budintiems mokiniams, ir mokytojams.
Be to, niekas iš vyresniųjų mokinių nebepyksta, nes į valgyklą jie gali įeiti bet kada - kad ir per pirmą pertrauką, jei namuose nespėjo pavalgyti ir į mokyklą atėjo alkani. O anksčiau vienos pertraukos buvo skirtos pradinukams pavalgyti, kitos - vyresniems“, - pasako mokyklos vadovas.
Vaikų apetitas skiriasi
Naujos privačios įmonės į mokyklų valgyklas nesiveržia, o turinčios šiame darbe patirties entuziazmu taip pat netrykšta.
A. Galdiko individuali įmonė aptarnauja 4 švietimo įstaigas: septintus metus iš eilės maitina „Vyturio“ pagrindinės mokyklos bendruomenę, kelerius metus - „Ąžuolyno“ ir „Vėtrungės“ gimnazistus, o nuo šių metų - ir „Gilijos“ pradinės mokyklos vaikus. Valgyklų vedėja Daiva Galdikienė teigia, kad gimnazijose šiais metais jaučiamas netgi prekybos pagyvėjimas, bet neatmeta minties kitąmet atsisakyti darbo „Vyturio“ mokykloje.
„Kai pradėjome dirbti „Vyturyje“, mokykla turėjo apie 1 200 mokinių. Labai daug investavome į virtuvės įrangą, bet apyvarta kasmet tik mažėjo. Šiais metais mokykloje beliko apie 500 vaikų, o iš gatvės žmonės čia neateina, nes mokykla atokioje vietoje. Jei kitąmet mokinių dar sumažės, vargu ar išsilaikysime, nes ir įranga sensta, o pagalbos iš savivaldybės nesulaukėme“, - pasakojo D. Galdikienė.
„Gilijos“ mokykloje, anot jos, situacija taip pat nelengva, bet sunkiausia esą susitaikyti su „masiniu vaikų nėjimu į valgyklą ir didžiuliais kiekiais maisto, keliaujančiais į atliekų kibirus“.
„Tėvams buvo siūloma raštiškai atsisakyti nemokamo maitinimo, bet taip pasielgė tik vienas tėvelis. O daugybė vaikų į valgyklą neina. Nežinau, gal jie neišalksta ar yra turtingesni nei „Vyturyje“, kur lieka labai mažai atliekų. „Vyturyje“ nemažai vaikų iš aplinkinių kaimų - Žardės, Rimkų, o „Gilijoje“ iš vaikų galima išgirsti net tokias frazes, kad „man žema“ valgyti nemokamai“, - pasakojo D. Galdikienė.
„Svetimi į mokyklas negali eiti“
Jolanta CEPLIENĖ, Klaipėdos miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos pavaduotoja:
Mokyklų valgyklos yra uždaro tipo, ir pietauti jose gali tik mokiniai ir mokytojai, o svetimi neturėtų eiti. Juk mokyklų valgyklose net kasos aparatų nėra. Aišku, jos visos dirba ūkiskaitos būdu ir išsilaiko pačios, bet gali ir virėjos galvą pasukti, sugalvoti įdomesnių patiekalų, kad daugiau mokinių pietautų. Aišku, atlyginimai tose valgyklose, kur virėjų darbdavys - mokyklos direktorius, yra maži, bet niekas netrukdo mokykloms samdyti privatininkų ir normaliai dirbti. Privatininkams neapsimoka aptarnauti vieną mokyklą, bet dirbant kokiose trijose galima užsidirbti.
Laima Švedaitė
