Sostinės Antakalnio kapinėse vidurdienį kelios dešimtys žmonių traukė sovietines karines dainas ir „dažnutes“.
Tačiau šiemet jos skambėjo tyliau, nei įprastai, kuklesnė buvo ir gėlių, daugiausiai raudonų gvazdikų krūva prie įprastos pagarbos atidavimo vietos – sovietinių karių skulptūrų grupės.
Dalis žmonių stebėjosi, kad šią dieną prie kapinių ir gėlių pardavėjų vietoje įprastos gausybės – vos keletas.
„Pirmadienis, darbo diena. Ateis vėliau“, – svarstė su dukra į renginį atėjęs Andrejus, nenorėjęs sakyti savo pavardės.
Kaip ir dauguma kalbintųjų, jis palaiko Rusijos versiją apie karą Ukrainoje, kad dėl konflikto kaltas pats Kijevas ir „ginklais žvanginusios“ Jungtinės Valstijos.
„Painioti nieko nereikia. Kas buvo tada ir kas dabar, čia – visiškai skirtingi dalykai. Mes savo tėvus, senelius atvykome pagerbti“, – BNS kalbėjo vyras.
Protestuotojai
Pergalės prieš nacistinę Vokietiją dienos, kaip ją vadina Rusija, minėjimas Lietuvoje kelia papildomą įtampą, nes po karo šalis liko okupuota Sovietų Sąjungos.
Ši įtampa dar paaštrėjo Rusijos pradėjus karą Ukrainoje – prie Antakalnio kapinių vartų savivaldybės iniciatyva pastatyti stendai, lyginantys Antrojo pasaulinio karo žiaurumus su tuo, kas vyksta Ukrainoje šiuo metu.
Baiminantis žvalgybos įspėjimų dėl įvairių provokacijų, kapinių prieigose ir pačiose kapinėse budi policija, taip pat vadinamosios dialogo grupės, siekiančios išvengti beįsiplieskiančių konfliktų. Be kita ko, šie pareigūnai paprašė jaunuolių, atsinešusių prie sovietinio memorialo Ukrainos vėliavas, paėjėti kiek toliau, neprovokuoti susirinkusiųjų.
Vis dėlto prie memorialo atvykęs Vilnietis Linas Sipas karines dainas bandė nustelbti ir per kolonėlę leidžiamomis ukrainietiškomis dainomis.
„Aš jų seniai klausau nuo 2014-ųjų metų. Reakcijų – jokių, vienas žmogus pasvekino su švente, aš jam pasakiau „Slava Ukraini“ (Šlovė Ukranai – BNS), jis man – „Slava Stalinu“ (Šlovė Stalinui). Taip ir prasilenkėme. Taip, manau, kad šie žmonės yra prarasti kaip diskusijų partneriai“, – kalbėjo vyras.
Atvykstančiuosius šūkiais „Slava Ukraini“ (Šlovė Ukrainai), „Šalin rankas nuo Charkivo ir Mariupolio“ pasitiko ir komikas Olegas Šurajevas su grupele bendraminčių. Kai kurie į šį pasveikinimą, taip pat plakatus ir Ukrainos vėliavas reaguoja ir necenzūriniais žodžiais.
Pats O. Šurajevas taip pat primena, kad Lietuvai Sovietų Sąjungos pergalė kare buvo pažymėta okupacijos, trėmimų ir represijų.
„Yra žmonės, kurie atsako normaliai: „Herojam slava“ (Šlovė herojams“), bet yra ir tokių, kaip tie Amerikos rasistai, kurie sako, kad tokie nėra, bet elgiasi kaip rasistai. Čia irgi bando manipuliuoti ta savo kažkokia pergalės pozicija“, – žurnalistams sakė komikas.
Ir Georgijaus juostelės, ir lietuviškos trispalvės
Pareigūnai pirmadienį taip pat stebi, ar žmonės nesegi Georgijaus juostelių – populiaraus juodos ir oranžinės spalvų ženklo tarp mininčiųjų Pergalės dieną. Jas demonstruoti Seimas uždraudė po Rusijos invazijos Ukrainoje.
Draudimo nepaisiusi Olga atsinešė senelio portretą su Georgijaus juostele.
Ji BNS patikino, kad policija prieš šio simbolio „neprisikabino“ paaiškinus, jog tokią juostą senelis nešiojo dar Pirmojo pasaulinio karo metais.
„Policija labai gražiai leido, nes papasakojau visą istoriją nuo pat pradžių“, – teigė moteris.
Tuo metu su kūdikiu į kapines Ingrida atvyko įsisegusi į atlapą ženklelį su Lietuvos trispalve, ji sakė, kad būtent tokią simboliką pasirinko, nes yra gimusi Lietuvoje.
Vis dėlto moteris teigė, kad lankytis Antakalnio kapinėse kasmet gegužės 9-ąją yra jos šeimos tradicija.
„Mano prosenelis išgyveno, man teko su juo bendrauti, jis pasakojo tas baisybės. Nuo prosenelio tradicija ir yra – kasmet mes švenčiame pergalę, kad jis grįžo iš fronto gyvas“, – kalbėjo Ingrida.
Ji taip pat laikosi pozicijos, kad dėl karo Ukrainoje kalta ne tik Rusija.
„Tos rankos kruvinos tiek vienų, tiek kitų, nes žūsta visi. Ieškoti kaltų, nekaltų – kalti yra visi. Kas mes tokie, kad spręstumėme, kam gyventi, o kam ne?“, – sakė moteris.
Draudžiami simboliai – ir Klaipėdoje
Pavieniai žmonės padėti gėlių karo aukoms rinkosi ir Klaipėdoje, Daukanto gatvėje, ties memorialu žuvusiems sovietų kariams. Oficialus minėjimas čia šiemet taip pat nerengiamas.
Ties memorialu nešini gėlėmis, daugiausia gvazdikais, rinkosi daugiausiai garbaus amžiaus klaipėdiečiai.
„Su Pergalės diena! Valio!“, – aidėjo vieno atėjusiųjų šūksniai.
Vienas padėti gėlių atėjęs, kariška uniforma ir medaliais pasipuošęs vyriškis atėjęs ties memorialu segėjo Georgijaus juostelę.
„Viskas pagal įstatymą. Turiu pilną teisę, priėjau prie paminklo, pagerbiau visus, kurie kariavo gindami Lietuvą“, - kalbėjo vyras.
Prie jo netrukus supuolė būrys moterų, užsagsčiusios striukę, priminusios, jog už Georgijaus juostelės ryšėjimą gresia bauda, o paskui užsipuolusios žurnalistus.
Gimtadienį šią dieną švenčianti klaipėdietė, senjorė Tatjana Kaliakina teigė gegužės 9-ąją kasmet šluostanti ašaras.
„Verkiu, kadangi tai yra tokia šventė. Gera šventė. Tai laimės ašaros“, – sakė moteris.
„Mano tėvelis kiekvienais metais ateidavo, atsiklaupdavo ant kelių, nes jis buvo belaisvis ketverius metus su savo brigada, dirbo stovyklose. Prieš karą juos išlaisvino rusų kariai“, – pasakojo klaipėdietė.
T. Kaliakina teigė uždraustas Georgijaus juosteles pakabinusi ant tėvo nuotraukų.
„Įsivaizduojat, pas mane visas namas apkabintas Georgijaus juostelėm, kai ateina į svečius mane pasveikinti, vis palikdavo. Liko nuotraukos tėvelio, pakabinau juostelę. Nenori, gerai, nereikia, jei taip nenori tų juostelių“, – kalbėjo ji.
Vienas klaipėdietis pakraštyje stovėjo apsigobęs ukrainietišką vėliavą.
„Laisva šalis, galiu su savo vėliava ateiti“, – sakė jis.
