Vilniuje antradienį paminėtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pripažinimo 90-metis bei Lietuvos ir Šveicarijos diplomatinių santykių atkūrimo dvidešimtmetis. Šveicarų 1921 metais pripažinta nepriklausomybė turėjo didelės svarbos Lietuvos valstybingumo įtvirtinimui, šioms sukaktims skirtame renginyje sakė užsienio reikalų viceministrė Asta Skaisgirytė Liauškienė.
Jos teigimu, prieš 90 metų šveicarų suteiktas pripažinimas „buvo pirmaeilės reikšmės politinis aktas“.
Viceministrė pacitavo 1921 metais leidinyje „Lietuva“ pasirodžiusio straipsnio ištrauką: „Šveicarijos pripažinimas de jure nepriklausomos Lietuvos valstybės bus neišdildomai įrašytas mūsų tautos istorijos lapuose kaipo brangiausias ir džiaugsmingiausias atminimas iš mūsų laisvės kovų epochos“.
A. Skaisgirytė Liauškienė apžvelgė istorinius dvišalius ryšius: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus siekiantį lietuvių ir šveicarų elito intelektualinį bendradarbiavimą, LDK reformacijos veikėjų knygų spausdinimo Bazelyje reikšmę, tuometinio akademinio jaunimo studijų Šveicarijos mokymo įstaigose svarbą, Jono Kalvino ir Ulricho Cvinglio įtaką vienai galingiausių Lietuvos giminių Radviloms.
Ypatingą dėmesį viceministrė atkreipė į šveicarų profesoriaus, iškilaus Lietuvos ir Šveicarijos mokslininko, vieno iš Lietuvių katalikų mokslo akademijos, Lietuvos telegramų agentūros (ELTA) steigėjų Juozo Ereto asmenybę, jo santykį su lietuvybe ir jo veiklą, iki šių dienų siejančią Šveicariją ir Lietuvą.
Kalbėdama apie pastarąjį dvidešimtmetį, pasak URM pranešimo spaudai, viceministrė pažymėjo glaudžius politinius, ekonominius ir kultūrinius Lietuvos ir Šveicarijos ryšius.
„Mūsų didelio dėmesio Šveicarijai įrodymas - Lietuvos ambasados Berne, vienintelės iš trijų Baltijos valstybių, atidarymas. Džiugu, kad Šveicarijoje dirba trys garbės konsulai, Fribūre veikia Lietuvos ir Šveicarijos prekybos rūmai“, - pabrėžė A. Skaisgirytė Liauškienė.
Ji taip pat padėkojo Šveicarijai už gaunamą finansinę paramą pagal Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programą, atkreipė dėmesį į Lietuvos kultūros ir meno kolegų bendradarbiavimą su Šveicarijos kultūros fondu „Pro Helvetia“.
Minėjimo renginyje buvo pristatyta žurnalistės Judith Lewonig knyga „Helvecija ir Lietuva“ (2011), chronologiškai apžvelgianti Šveicarijos pėdsakus Lietuvoje nuo Gintaro kelio iki naujausių laikų. Remiantis iki šiol neskelbtais archyviniais dokumentais, knygoje pateikiama naujų faktų apie dvišalius ryšius.
Vilniaus paveikslų galerijoje vykusį renginį organizavo Šveicarijos ambasada Lietuvai kartu su Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Minėjime dalyvavo Šveicarijos ambasadorė Lietuvai Gabriela Nuci Sulpicijo (Gabriela Nutzi Sulpizio), Seimo narys, Tarpparlamentinių ryšių su Šveicarija grupės vadovas Gediminas Navaitis, kiti svečiai.
Šveicarija Lietuvos nepriklausomybę pripažino 1921 metų liepos 19 dieną, diplomatinius santykius šalys atkūrė 1991 metų rugsėjo 5 dieną, primena Užsienio reikalų ministerija.
Eltos redaktorė išleidėja Valentina Gudienė
