Nuo rytojaus Vilniaus apskrities gyventojai už atliekų išvežimą mokės maždaug trečdaliu brangiau. Vilniaus miesto savivaldybei 63 procentais padidinus Kazokiškių sąvartyno „vartų“ mokestį, sostinės gyventojai, iki šiol už šiukšles kas mėnesį mokėję po 21 centą už kvadratinį metrą, nuo rytojaus turės pakloti iki 27 ct. už kv. metrą.
Skaičiuojama, kad dėl tokio miesto valdžios sprendimo, 70 kvadratinių metrų buto savininkui metinės šiukšlių išvežimo išlaidos padidės nuo 176 litų iki 227 litų, o 50 kv. metrų buto šeimininkui – nuo 126 litų iki 162 litų.
„Pirmą didesnę sąskaitą Vilniaus apskrities gyventojai gaus už balandžio mėnesį. Apie Savivaldybės pakeltas kainas klientus informavome prieš daugiau nei mėnesį ir iki šiol sulaukiame besidominčių galimybėmis sutaupyti, mažinti išlaidas atliekų išvežimui“, – pasakojo „VSA Vilnius“ direktorė Jurgita Petrauskienė.
Du būdai sumažinti mokamas sumas
Pasak jos, daugiabučių namų gyventojai turi dvi galimybes mažinti šiukšlių išvežimo išlaidas: įsteigti savo bendrijas ir pradėti aktyviai rūšiuoti atliekas. „Daugiabučių gyventojams, norintiems sutaupyti, patariame įkurti savarankiškas bendrijas ir patiems administruoti namo ūkį, atliekų išvežimą. Savarankiškos bendrijos tiesiogiai sudariusios sutartis su atliekų vežėju gali iškart sumažinti išlaidas už šiukšlių išvežimą apie 10-15 procentų. Ypač daug potencialo susimažinti įkainius turi Antakalnio, Žirmūnų, Karoliniškių, Pašilaičių, Naujininkų ir Lazdynų mikrorajonų gyventojai, nes šiuose rajonuose butų ūkio administratoriai nėra sudarę galimybių atliekų vežėjams konkuruoti, tad gyventojams tenka mokėti maksimalų savivaldybės nustatytą įkainį“, – pasakojo J. Petrauskienė.
Kaip pavyzdį ji pateikia bendriją Pilaitės mikrorajone. 50 butų ir keturių komercinių patalpų savininkai suformavo savarankišką bendriją, kuri pasirašė sutartį su „VSA Vilnius“ ir kas mėnesį už šiukšlių išvežimą moka net 32 proc. mažiau. Jų sutaupymas reikšmingas ir dėl kitų pasirinktų sprendimų – jie įsirengė pusiau požeminį „Molok“ konteinerį, kuris talpina daugiau šiukšlių, todėl jį aptarnauti galima rečiau. Bendrija taip pat ėmėsi rakinti savo konteinerį, kad mokėtų tik už savo bendrijos gyventojų šiukšles, be to, aktyviai ragino gyventojus rūšiuoti atliekas – tokiu būdu susidaro mažiau komunalinių atliekų, mažėja jų svoris, kuris ir yra apmokestinamas“.
„VSA Vilnius“ vadovė priduria, kad „VSA Vilnius“ specialistai sutinka dalyvauti daugiabučių namų bendrijų susirinkimuose ir konsultuoti gyventojus dėl to, kiek būtų galima sutaupyti konkrečiai bendrijai sudarius tiesioginę sutartį su atliekų vežėju.
Rūšiuodami sumažina šiukšlių svorį
J. Petrauskienės teigimu, gyventojams, kurie turi tiesiogines sutartis su atliekų vežėju, rūšiavimas yra itin svarbus būdas sutaupyti, nes atskirtos antrinės žaliavos išvežamos nemokamai. Kuo daugiau gyventojas išrūšiuoja šiukšlių, tuo mažiau lieka komunalinių atliekų. Sąvartynas taiko „vartų“ mokestį už kiekvieną pristatytų atliekų toną, todėl ypač svarbu atskirti sunkiai sveriančias atliekas – stiklą, popierių, metalą. „Praėjusių metų viduryje Vilniuje individualių namų gyventojams nemokamai išdalijome apie 2 tūkst. savivaldybės skirtų rūšiavimo konteinerių, dabar ketiname išdalyti dar 3 tūkst. jų. Pradėję rūšiuoti gyventojai žymiai lėčiau užpildo komunalinių atliekų konteinerį, todėl gali užsisakyti retesnį šių šiukšlių išvežimą ir tokiu būdu sutaupyti.“, – pasakojo J. Petrauskienė.
Pasak jos, gyventojas, rinkdamasis retesnį atliekų išvežimo grafiką, turėtų būti atidus. „Svarbu, kad pasirinktas dažnumas būtų optimalus, nes jeigu atliekos išvežamos per retai, gyventojai neturės kur mesti šiukšlių arba turės papildomai rūpintis aplinkos valymo paslaugomis. Todėl mes padedame klientams pasirinkti geriausią variantą, galime kurį laiką kartu stebėti atliekų kiekį ir pasiūlyti optimalų išvežimo dažnį“, – aiškino J. Petrauskienė.
