Tikimasi, kad spalį į Europos Vadovų Tarybą (EVT) Briuselyje susirinkę Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiai skirs dėmesio ir itin Lietuvai svarbiems energetikos infrastruktūros projektams. Tokią viltį išreiškė užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas per Europos Sąjungos Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybos susitikimą, vykstantį rugsėjo 14-15 dienomis Briuselyje.
"Sklandus Baltijos energetikos rinkų sujungimo plano įgyvendinimas ir bendros ES išorinės energetikos politikos sukūrimas buvo ir išlieka vienais svarbiausių Lietuvos prioritetų, kurie leis užtikrinti šalies energetinę nepriklausomybę", - sakė V. Ušackas. Kalbėdamas apie pasirengimą EVT ministras labiausiai akcentavo energetinį saugumą - būtinybę įgyvendinti pažangius energetikos infrastruktūros projektus, padėsiančius integruoti Lietuvą ir regioną į Europos energetikos rinką, bei sukurti efektyvius krizių valdymo mechanizmus. V. Ušackas išreiškė viltį, kad šis strategiškai svarbus klausimas bus tinkamai atspindėtas EVT darbotvarkėje.
"Lietuvai svarbu efektyviau naudoti energiją ir naudoti daugiau atsinaujinančių energijos šaltinių. Tai taps ypač aktualu Lietuvai uždarius Ignalinos atominę elektrinę", - sakė V. Ušackas ir pasidžiaugė Europos Komisijos atliekama veikla - ypač bendradarbiaujant su Ukraina siekiant ateityje išvengti dujų tiekimo Europai sutrikimų.
Europos Sąjungos Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybos susitikimo metu užsienio reikalų ministrai taip pat aptarė ES trijų Pietų Kaukazo valstybių dvišalius santykius. Šiuo metu ES santykiai su Armėnija, Azerbaidžanu ir Gruzija grindžiami Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimais, kurie įsigaliojo 1999 metais dešimties metų laikotarpiui ir nuo 2009 metų bus pratęsiami kasmet.
ES pirmininkaujančios Švedijos siūlymu buvo aptartos tolesnės bendradarbiavimo su Kaukazo valstybėmis principinės nuostatos.
Ministras V. Ušackas sveikina antradienį priimtą sprendimą dėl naujos kartos susitarimų su Pietų Kaukazo valstybėmis rengimo ir pavedimą Komisijai iki lapkričio mėnesio parengti derybinių mandatų projektus. Jiems būtų duodamas bendras startas, bet vėliau projektai būtų išskiriami pagal daromą pažangą.
Pasak ministro, dvišalis bendradarbiavimas, apimantis Asociacijos sutarčių ir laisvos prekybos susitarimų sudarymą, supaprastinto vizų režimo plėtojimą, ir praktinis daugiašalis bendradarbiavimas, apimantis projektus ir strategiškai svarbių iniciatyvų įgyvendinimą, yra svarbus instrumentas, leisiantis pakylėti santykius į kokybiškai naują lygį.
"Rytų partnerystė yra paremta pamatinėmis demokratijos, žmogaus teisių ir teisės viršenybės vertybėmis, todėl bendradarbiavimas su ES paskatins reformas svarbiausiose srityse ir prisidės prie saugumo, ekonominių santykių gilinimo ir glaudesnių piliečių ryšių plėtojimo", - sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Tarybos metu taip pat vyko ES ir Vidurinės Azijos užsienio reikalų ministrų konferencija, kurioje buvo aptarti regioninio saugumo, energetikos, aplinkosaugos, geriamo vandens trūkumo klausimai, padėtis pasaulio ekonomikos ir finansų srityje.
Anot V. Ušacko, ES santykiuose su Vidurinės Azijos regionu nuo 2007 metų, kai buvo patvirtinta ES Vidurinės Azijos strategija, padaryta didelė pažanga. Ministras taip pat pasisakė už aktyvų ES ir tarptautinių organizacijų įsitraukimą į regiono stabilumo, ekonominio ir energetinio bendradarbiavimo klausimų sprendimą.
"Įgyvendinant ES Vidurinės Azijos strategiją, svarbus ES partneris yra ESBO. Lietuva ir Kazachstanas kaip būsimi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pirmininkai 2010-2011 metais sieks, kad būtų koordinuotai panaudojami bendri ES ir ESBO pajėgumai Vidurinės Azijos regione kylantiems iššūkiams spręsti", - pažymėjo V. Ušackas.
