Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
„Klausimas būtų finansų ministrui. Jūsų įpėdinis Kristupas Vaitiekūnas dar pavasarį pozityviai kalbėjo apie „pagautės“ mokesčius energetikos įmonėms. Po Hormuzo sąsiaurio uždarymo. To buvo nesiryžtama daryti dėl to, kad Lenkija netaikė bendrovėms, bet prieš 2 savaites Lenkijos prezidentas pasirašė įstatymo projektą, kokie yra finansų ministerijos planai?“ – klausė Seimo narys, liberalas Simonas Gentvilas.
Praėjusią savaitę liberalas Simonas Gentvilas parlamente Vyriausybės valandos metu paklausė finansų ministro Taurimo Valio, kodėl Lietuva neseka Lenkijos pavyzdžiu ir neapmokestina lenkų „Orlen“ vadinamuoju „pagautės“ mokesčiu, kai bendrovė valstybei sumoka daugiau dėl neplanuotų pajamų, kurias sukėlė netikėtos aplinkybės. Šiuo atveju dėl karo Irane išaugusios naftos perdirbimo maržos.
„Jūsų minėtą viršpelnio įstatymą detaliai išanalizavę. Problema su juo, kad poveikis yra nuo 0 iki 46 milijonų papildomų, bet įgyvendinimas užtruktų iki 6 mėnesių ir aibė rizikų susijusių su tarptautiniais santykiais“, – sakė finansų ministras Taurimas Valys.
Lietuva bijo susipykti su Lenkija
Finansų ministras Taurimas Valys, davė suprasti, kad Lietuvos Vyriausybė dėl keliasdešimt milijonų papildomų eurų į šalies biudžetą nesiryžta pyktis su Lenkija, nors Lenkija pati naudodama papildomą „Orlen“ pelną sumažino degalų kainą, kuria dabar džiaugiasi ne tik lenkai, bet ir pasienyje su Lenkija gyvenantys lietuviai.
Prezidentūra pasigenda tikslesnių prognozių, kiek papildomų pajamų į Lietuvos biudžetą galėtų „Orlen Lietuva“, jei atsirastų papildomas mokestis.
„Tai, kad žiūri gerbiamas ministras į bendrą geopolitinį kontekstą yra gerai. Iš kitos pusės kaip ir kiekvienas finansinis siūlymas, jis turi turėti savo kaštų ir naudos analizę. Tai kol kas niekas nepateikė tos pilnesnės kaštų ir naudos analizės, kiek būtų galima surinkti mokesčių ir kokie būtų kiti trūkumai. Jeigu būtų tokia kaštų naudos analizė atlikta, ji galėtų būti aptarta“, – „Žinių radijui“ kalbėjo Prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius.
Kokios prognozės, kiek šiemet uždirbo „Orlen“?
„Orlen Lietuva“ įprastai kasmet teikdavo finansines ataskaitas, kas tris mėnesius. Pasak energetikos ekspertų, šiemet tai daryti verslas vengia, tačiau prognozių, kiek šiemet uždirbs visa grupė, netrūksta.
„Orlen kaip grupės pelnas praėjusiais metais siekė 625 milijonus eurų, skaičiuojant iš zlotų verčiant į eurus. Šiemet prognozuojamas 6,7 milijardai eurų. 11 kartų pelno išaugimas. Lenkijos Vyriausybė, ji sugalvojo, kad visą tą pelną, viršpelnį jį apmokestina 60 procentų mokesčių, surenka į biudžetą papildomų pajamų ir analogiškai sumažina akcizą“, – aiškino energetikos ekspertas Martynas Nagevičius.
Taip Lietuva atsiduria nepatogioje situacijoje. Negali naudotis Lenkijos pavyzdžiu, mažinti akcizą degalams Lietuvoje, nes Lietuvos Vyriausybė bijo susipykti su Lenkijos.
„Lietuvos Vyriausybė šiuo metu yra tokioje situacijoje, kai kažką daryti... Bet koks variantas su degalais susijęs yra blogas“, – minėjo M. Nagevičius.
Lietuvos opozicijos parlamentarai kritikuoja tokią Lietuvos poziciją. Esą Lietuvos Vyriausybė neturėtų bijoti apmokestinti „Orlen.“
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
