Rinkimai į savivaldybių tarybas sustiprino tradicines politines partijas, užvėrė duris į vietos valdžią populistams ir žada įdomią kovą būsimosiose batalijose dėl Seimo narių mandatų.
Daugiausia savivaldybių tarybų narių mandatų iškovojo socialdemokratai. Antri liko Tėvynės sąjungos- Lietuvos krikščionių demokratų atstovai. Ekspertus labiausiai nustebino Darbo partijos ir Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos sėkmė bei Kazimieros Prunskienės ir Artūro Paulausko nustūmimas į politinį užribį.
Žmonės balsavo aktyviau
Šių metų savivaldos rinkimuose Lietuvos gyventojai savo aktyvumu nustebino net Vyriausiąją rinkimų komisiją. Prie balsadėžių atėjo 44,04 proc. rinkėjų, arba bemaž 4 proc. daugiau nei 2007 m., kai balsavo 39,71 proc. balso teisę turinčių šalies piliečių.
Šį kartą, kaip ir prieš penkerius metus, daugiausia mandatų (328) gavo Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP; 2007 m. – 302).
„Tiek daug mandatų nesame gavę nė per vienus iki šiol vykusius rinkimus, todėl bendrus rezultatus vertinu kaip partijos pergalę“, – sakė LSDP lyderis Algirdas Butkevičius.
Socialdemokratai daugiausia mandatų gavo net 18 miestų ir rajonų. Ypač stiprios jų pozicijos yra Birštone (52,5 proc. rinkėjų balsų) ir Druskininkuose (60,5 proc.), kur LSDP nebūtina net tartis su kitomis politinėmis jėgomis dėl koalicijų.
Tikina nepatyrę pralaimėjimo
Didžiausią nuostolį šiuose rinkimuose patyrė Andriaus Kubiliaus vadovaujama Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD).
Nors jau pirmadienį A.Kubilius mėgino įteigti visuomenei, esą partija, o kartu ir Vyriausybė, gavo jo politikos tęstinumo mandatą, vis dėlto skaičiai rodo ką kita.
TS-LKD savivaldybėse turės tik 249 vietas. Palyginti su 2007 m. rinkimais, ši partija neteko 102 mandatų, arba trečdalio rinkėjų pasitikėjimo.
„Rinkimų rezultatai labai optimistiniai, nes neišsipildė pačios žiauriausios ir katastrofi škiausios prognozės, apie kurias kalbėjo opozicija“, – tikino TS-LKD rinkimų štabo vadovas Valentinas Stundys.
Pasak jo, nereikia lyginti šių rinkimų su 2007 m., kai konservatoriai ir krikščionys demokratai tuo metu nebuvo susijungę. „Gal tada reikėtų vertinti ir su 1920 m. rinkimais“, – ironizavo V.Stundys.
Net 55 mandatais mažiau savivaldybėse turės ir Liberalų ir centro sąjunga, kurios mandatus, atrodo, perėmė Liberalų sąjūdis, šįkart turėsiantis 98 atstovus (2007 m. – 51).
Sėkmingai pasirodė valstiečiai ir „darbiečiai“
Gerokai savo kraitį per šiuos rinkimus padidino Darbo partija, kuri gavo 165 mandatus, o 2007 m. jų laimėjo tik 111.
„Gavome daugiau mandatų. Tas tiesa. Bet kai kuriuose rajonuose tikėjomės didesnio palaikymo“, – neslėpė Darbo partijos rinkimų štabo vadovė Virginija Baltraitienė.
Kėdainių rajone už Darbo partiją pasisakė 54,2 proc. rinkėjų, todėl taryboje ši partija turės absoliučią daugumą. „Labai gerai pasirodėme ir Vilniaus mieste, kur gavome net 8 mandatus“, – pridūrė V.Baltraitienė.
Šį kartą sėkmingi rinkimai buvo ir Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungai (LVLS), kuri savivaldybių tarybose turės 147 atstovus (2007 m. – 141). „Laimėjome ten, kur mūsų žmonės turėjo įdirbį, kur rinkėjui galėjome parodyti savo nuveiktus konkrečius darbus“, – sakė LVLS vadovas Ramūnas Karbauskis.
Absoliučią daugumą valstiečiai turės Ignalinoje (53,5 proc.) ir beveik absoliučią – Šakiuose (47,5 proc.).
Vilnius atiteko rusams ir lenkams
Atrodo, kad sostinėje į mero postą pretenduoja grįžti Artūras Zuokas, kuris su Vilniaus koalicija susižėrė net 12 mandatų. Per rinkimus A.Zuokas žadėjo, kad vilniečiai 2020 m. uždirbs 6 400 Lt per mėnesį, o šilumos kainos artimiausiu metu sumažės 20 procentų.
Ar A.Zuokas taps Vilniaus meru, priklausys nuo derybų su Darbo partija ir Lenkų rinkimų akcijos bei Rusų aljanso koalicija „Valdemaro Tomaševskio blokas“. Pastarasis Vilniuje iškovojo net 11 vietų taryboje.
Beje, ši koalicija šventė triuškinančią pergalę Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose, kur už ją balsavo atitinkamai 64,7 proc. ir 70,2 proc. rinkėjų.
Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, save išsikėlę kandidatai atskirose savivaldybėse laimėjo iš viso 76 mandatus, bet tik 18 iš jų į tarybas kandidatavo ne koaliciniuose sąrašuose.
Klounams rinkėjai parodė duris
Visišką fi asko rinkimuose patyrė Arūno Valinsko vadovaujama Tautos prisikėlimo partija, negavusi nė vieno mandato. Atrodo, kad ir Vytautui Šustauskui toliau teks dirbti taksistu, nes jo vadovaujama Lietuvos laisvės sąjunga irgi nieko nelaimėjo.
Tik 7 mandatus pelnė Kazimieros Prunskienės Lietuvos liaudies partija, o Artūro Paulausko socialliberalams atiteko 52 mandatai vietoje 2007 m. turėtų 97.
Nedidelį žingsnelį atgal žengė ir opozicinė „Tvarkos ir teisingumo“ partija. Nors savivaldybėse ji turės 155 atstovus (4 vieta), vis dėlto prieš penkerius metus ji turėjo 26 mandatais daugiau (181).
„Sakyčiau taip: rinkimuose nepralaimėjome, bet mums nepavyko laimėti tiek, kiek planavome“, – kalbėjo vienas šios partijos lyderių Valentinas Mazuronis.
Pritartų ir interpeliacijai premjerui
Ar gali savivaldybių tarybų rinkimų rezultatai turės kokią nors įtaką permainoms centrinėje valdžioje, LVLS pirmininkas R.Karbauskis abejoja.
„Opozicija tikrai nenorės perimti valdžios, kai Seime politinių jėgų santykis neatrodo užtikrintas, – kalbėjo R.Karbauskis. – Bus laukiama 2012 m. rinkimų į Seimą, kai konservatoriams bus suduotas galutinis smūgis.“
Jo teigimu, Seime ir dabar valstiečiai liaudininkai palaikytų interpeliacijas tiek ministrams, tiek premjerui, bet nėra atsakyta į klausimą, kas sugebėtų pakeisti A.Kubiliaus ministrų kabinetą.
V.Mazuronis tikina, kad opozicija dar neturi tiek balsų Seime, kad atstatydintų Vyriausybę. „Opozicija imtųsi veiksmų, jei susvyruotų viena liberalų frakcijų, bet galbūt jie nuspręs, kad per Seimo rinkimus reikia žūti kartu su konservatoriais“, – svarstė V.Mazuronis.
(„Valstiečių laikraščio“ grafika)
Gediminas STANIŠAUSKAS
