Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Prieš keliolika metų Kaune buvo susprogdintas prastos būklės Panemunės tiltas. Tuometė Kauno valdžia taip pristatė prasidedančius naujojo tilto statybos darbus. Bet statybos tuomet įstrigo, nes miestas pritrūko pinigų. Naujo tilto kauniečiams teko laukti trejus metus.
Panaši situacija šiuo metu yra Latvijoje, Rygoje. Nors sprogimų nebuvo, bet pernai iškilmingai pradėtos naujo geležinkelio tilto statybos, „Rail Balticos“ dalis. Tačiau metai praėjo, tilto kontūrai išryškėjo ir panašu, kad viskas įstrigo. Tiltas turi kainuoti apie 100 mln., bet statybos prasidėjo latviams turint tik 20 mln. Likusių latviai tikėjosi iš Briuselio, bet jis pinigų nedavė. Todėl dabar pradėtas statybas latviams teks konservuoti ir laukti, kol kas nors duos 75 mln. statyboms užbaigti.
„Reikia ieškoti sprendimo net ir tokiam labai labai sudėtingam iššūkiui. – Ar gerai suprantu, kad mes nežinome, ką daryti? – Būtent“, – pripažino Latvijos susisiekimo ministras Atis Švinka.
Trūksta 11 milijardų
Tiesa, bėdos su „Rail Baltica“ statybomis kamuoja ne vien latvius. Pinigų trūksta ir Lietuvoje, ir Estijoje.
„Rail Baltica“ yra stipriai vėluojantis projektas, dėl tų pačių priežasčių, dėl vėlavimo ir išaugusių kainų, išpūtė kaštus. Tai šiandien trūksta visam projektui apie 11 milijardų eurų, tokie pinigai tikrai nesimėto net ES koridoriuose“, – kalbėjo premjeras Gintautas Paluckas.
Pernai paaiškėjo, kad Baltijos šalims visos statybos kainuos beveik 24 milijardus eurų. Bet pinigų patys neturime, todėl vis dairomės į Briuselį. O ten dirbančius biurokratus pinigų prašymai jau pradėjo erzinti.
„Tam tikri žingsniai daromi paskubinti projekto įgyvendinimą, nes jeigu nematys Europos Komisija progreso, ypač to progreso šiandien trūksta Latvijoje, kai yra pastatytos stotys, o nėra vėžės, nėra bėgių, na, tai iš tikrųjų erzina ir Briuselį. Tai tada tikėtis palankaus sprendimo dėl finansavimo bus labai sunku“, – teigė G. Paluckas.
Latviai taip suerzino Briuselį, o susierzinusi Latvijos premjerė prieš porą mėnesių net atleido susisiekimo ministrą.
„Pas mus padėtis yra panaši, bet pas mus problemų daug mažiau. Kadangi vien šiais metais bus vykdoma apie 114 km ruožuose įvairūs statybos darbai, tolesniems metams taip pat numatyta, ką ir kur mes darysime, problemos kyla dar ir iš prastesnio koordinavimo“, – paaiškino susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis.
Siūlo skolintis
Šiuo metu Lietuvoje vėžė tiesiama Jonavos rajone – statybininkai dirba maždaug 50-ies km ruože. Iš viso Lietuvoje reikia pakloti beveik 400 km vėžės, o politikai ir valdininkai tikisi, kad metų pabaigoje statybos prasidės ir ties Kaunu bei Panevėžiu.
„Mes siūlome ieškoti lanksčių schemų ir lanksčių sistemų. Ir netgi mes, pavyzdžiui, galvojame apie tai, kad galėtume skolintis su garantija, kad iš sekančio finansavimo galima būtų grąžinti, kaip paskolą“, – dėstė E. Sabutis.
Nors prie projekto Baltijos šalyse dirba daugybė biurokratų bei vadovų, bet jų darbo kokybė, panašu, kad valstybių vadovų netenkina.
„Šiandien yra sutarta 3 ministrų pirmininkų, Lietuvos, Latvijos ir Estijos lygyje, pertvarkyti ir valdymo bendrovę, spartinti įgyvendinimą ir pradėti kalbėti apie galimus alternatyvius finansavimo šaltinius, jeigu tam tikros finansavimo dalies trūktų iš naujosios Europos finansinės perspektyvos“, – kalbėjo G. Paluckas.
O susisiekimo ministro E. Sabučio, netenkina ir nubraižyti projektai, kurie numato, kaip ir kur turi būti tiesiama europinė vėžė.
„Pavyzdžiui, nuvažiavus į tą pačią Kauno stotį, nuvažiavus prie hidroelektrinės, mes matome, kad kai kuriose vietose minimaliai koreguojant projektą, mes galime sutaupyti kai kur netgi šimtais kartų daugiau pinigų, negu prieš tai buvo pradiniame projekte numatyta“, – tikino jis.
E. Sabutis sako, kad reikia tiesti bėgius ir kuo greičiau bei kuo pigiau.
„Tam nereikia didžiulių stočių, tam nereikia kažkokių milžiniškų išlaidų ir panašiai, tam reikia įvertinti, ką šiandien turime ir ką galime padaryti“, – įsitikinęs susisiekimo ministras.
Ministras tikisi, kad nuo Kauno iki Latvijos vėžė bus baigta 2030-aisiais, kaip suplanuota. O ar pavyks 2028-aisiais turėti greitąją vėžę nuo Kauno iki Lenkijos, kaip suplanuota – vis dar neaišku.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
