Vilnietis Marijonas Šlaboševičius jau kelerius metus bando įrodyti, kad name Kėdainiuose buvo įmūrijęs kapsulę su seniai ieškomu Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto originalu, rašo „Lietuvos rytas“.
Šią savaitę M. Šlaboševičius „Lietuvos rytui“ sakė, kad praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje Nepriklausomybės Aktą jam patikėjo medžioklės draugo, signataro Petro Klimo giminaičio Jeronimo Klimo žmona, saugojusi jį iki tol.
M. Šlaboševičius apie gautą dokumentą niekam neprasitarė iki 1995 metų, o jį buvo įmūrijęs į savo namo sienų perdangas, tačiau nuo tada akto nepvyko rasti nei policijos pareigūnams, nei Archyvų departamento generaliniui direktoriui Vidui Grigoraičiui, nei profesoriui Alfredui Bumblauskui.
Istorikų duomenimis, galėjo būti du Nepriklausomybės Aktai – originalas ir dublikatas.
Originalas liko pas Joną Basanavičių, o kitą Akto egzempliorių kurį laiką saugojo signataras P. Klimas.
1995 metais vėl buvo švystelėjusi viltis, kad pavyks atskleisti Nepriklausomybės Akto dingimo paslaptį ir jis bus rastas.
Pasitelkus modernią techniką, dokumento buvo ieškoma kapitališkai remontuojant signataro Petro Vileišio rūmus Vilniuje, tačiau rūmų sienose neaptikta nei kokių nors gudriai įmontuotų slėptuvių, nei Akto.
Jau ne vienerius metus Nepriklausomybės Akto dingimo aplinkybes tyrinėja Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentas Sigitas Jegelevičius.
„Rusena viltis, kad Akto originalas yra išlikęs. Turiu patikrinti vieną versiją“, – paslaptingai kalbėjo istorikas. Jis neatmetė galimybės, kad dokumento originalų galėjo būti ne vienas.
„Tikėtina, kad po nepriklausomybės paskelbimo 1918 metais Lietuvos atstovai tai paliudijantį Aktą su visais signatarų parašais įteikė didžiosioms kaimynėms Rusijai, Vokietijai ir Lenkijai. Gal reikėtų pasidairyti jų archyvuose?“ – svarstė S. Jegelevičius.
