Skurstančiųjų minios Europos Sąjunga nebeišgali pasotinti mėsa pagardintomis košėmis ar palepinti saldumynais. Pradedamuose dalyti maisto paketuose šiemet varguoliai neberas mėsa paskanintų konservų, saldinto sutirštinto pieno, retenybė bus ir cukrus.
Gerokai palengvėjo ir patys maisto daviniai. Dar pernai kas antrą mėnesį gaudavę 6 kg maisto paketus, šiemet nepasiturintieji tenkinsis penkiskart per metus skiriama 3–4 kg labdara.
Kovo mėnesį maisto paketus planuojama išdalyti 435 tūkst. ties skurdo riba atsidūrusių Lietuvos gyventojų, tai yra kone dvigubai daugiau nei praėjusių metų pradžioje. Skaičiuojama, kad 2010-aisiais paramos gavėjų gretose bus apie 400 tūkst. žmonių.
Nors skurstančiųjų minia išaugo, tačiau Europos Komisija badaujantiems lietuviams šiemet atseikėjo 2 mln. Lt mažesnę paramą nei praėjusiais metais – 30,59 mln. Lt.
Europinė parama sumažėjo sunkmečiu prasiplėtus prašytojų ratui. Pernai pagalbos maisto produktais programoje dalyvavo 18 Europos Sąjungos šalių, šiemet prie jų prisijungė ir Čekija.
„Kai nepasiturinčiųjų daugėja, o labdaros mažėja, tenka ieškoti būdų, kaip su mažiau pamaitinti kuo daugiau. Dėl to atsisakyta košių su mėsa, saldų sutirštintą pieną keičiame nesaldintu“, – aiškino Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros generalinio direktoriaus pavaduotojas Germantas Lamsodis.
Sviestas – į sausainius
Jau šį mėnesį varguoliams išdalytus maisto davinius sudarys kilogramas miltų, pusė kilogramo miltinio mišinio pyragui kepti, trijų grūdų dribsniai, miežiniai sausi pusryčiai, ryžiai, nesaldintas sutirštintas pienas. Per šiuos metus skurstančiuosius turėtų pasiekti 11 rūšių maisto produktai.
Pagalbos maisto produktais programos koordinatoriams teko pasukti galvą, kaip daugiau nei 400 tūkst. skurstančiųjų padalyti iš Europos Sąjungos intervencinių atsargų Lietuvai atseikėtas 145 tonas sviesto, supjaustyto į blokus po 25 kg.
„Nebuvo kitos galimybės, kaip tik gaminti kažkokį produktą, į kurio sudėtį įeitų sviestas. Todėl maisto paketuose bus įdėta ir sviestinių sausainių“, – „Sekundei“ teigė G.Lamsodis.
Skurstantieji paketuose šį mėnesį neras ir taip laukiamo cukraus. Šio produkto Lietuvai šiemet skirta net penkiskart mažiau nei praėjusiais metais. Pasak G.Lamsodžio, cukrus per kraštus nebyrės ne tik Lietuvos varguoliams – šio saldėsio gerokai mažesnius kiekius gaus visi Europos Sąjungos skurstantieji.
Neįgaliesiems išimčių neliko
Cukraus ir aliejaus – tokius pageidavimus iš varguolių dažniausiai girdi maisto paketų dalytojai.
Panevėžio socialinių paslaugų centro socialinio darbo vadybininkės Beatos Milaknytės teigimu, atėjusieji atsiimti labdaros priekaištauja ir dėl sausų pusryčių. Daugelis vietoj jų pakete mieliau rastų daržovių ar mėsos konservų.
„Žmonės visą laiką nepatenkinti. Labai retai kas padėkoja už paramą. Kai kas netgi tiesiai pasako, kad davinį šuniukui sušers“, – pasakojo B.Milaknytė.
Per kovą Panevėžyje maisto paketus planuojama išdalyti 10781 skurstančiajam. Praėjusiais metais tokia parama pasinaudojo 5725 panevėžiečiai.
L.Milaknytė abejoja, kad maisto paketai visada atitenka tiems, kuriens labiausiai reikia paramos. Ne retas atsiimti labdaros atrieda neprasta mašina, nors tokių pajamos rodo, kad jie turėtų būti nublokšti už skurdo ribos.
Vadybininkė apgailestauja, kad šiemet europinė labdara liks neprieinama nemažai daliai neįgaliųjų. Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatytus kriterijus, paramą maisto produktais galės gauti asmenys, kurių pajamos neviršija 1,5 Vyriausybės patvirtintų valstybės remiamų pajamų dydžio, tai yra 525 Lt per mėnesį. Iki šiol neįgaliesiems nustatyta pajamų riba siekė 700 Lt.
„Pakeistais kriterijais nepatenkinti labai daug neįgaliųjų, nes jiems sunkiausia. Sveikas žmogus, oficialiai gaunantis tuos 525 Lt, dažnai dar prisiduria nelegaliai vienur kitur padirbėdamas, o neįgalusis ir gyvena iš tiek, kiek rodo jo pajamos“, – mano L.Milaknytė.
Kaime – juodas skurdas
Pirmosios maisto siuntos labiausiai nepasiturintiems asmenims jau pasiekė Panevėžio rajono sandėlius. Maisto paketus gaus 10551 varguolis, tai yra kas ketvirtas Panevėžio rajono gyventojas.
Krekenavos seniūnijos socialinė darbuotoja Aldona Vorienė įsitikinusi: labdara gauto maisto kaimo žmonės šunims tikrai nesušers.
„Žmonės jau nuo sausio skambina ir klausia, kada paketai bus pradėti dalyti. Daug darbuotojų atleido Krekenavos agrofirma, Žibartonių žemės ūkio bendrovė – be darbo liko ištisos šeimos. Tvarkingi, neseniai gerai gyvenę žmonės dabar verčiasi iš socialinių pašalpų ir tikrai dėl to nesijaučia gerai“, – „Sekundei“ pasakojo A.Vorienė.
Atokioje, apie 30 km nuo Panevėžio nutolusioje Krekenavos seniūnijoje maisto paketų laukia apie pusė jos gyventojų – daugiau kaip 2000. Socialinė darbuotoja mano, kad labdaros prašytojų gretos turėtų dar išaugti, nes ne visi spėjo susitvarkyti dokumentus tokiai paramai gauti.
„Pernai taip griežtai netikrinome prašančiųjų pajamų, pasitikėjome žmonėmis. Vėliau paaiškėjo, kad vieno kito pajamos buvo kiek didesnės nei 525 Lt ir maisto paketai nepriklausė. Šiemet griežtai pradėjome tikrinti, bet vis tiek gaunančiųjų maisto paketus bus gerokai daugiau nei pernai. Kaime skurdas tik auga“, – pastebi socialinė darbuotoja.
Per seniūnijas labdarą dalysiančio Panevėžio vyskupijos „Carito“ direktoriaus pavaduotojos Gražinos Kacevičienės nuomone, į paketą įdėtas aliejus būtų didelė paspirtis sunkiai galus suduriančioms šeimoms.
„Vis prašo kokių nors riebalų, bet kaip nėra, taip nėra. Buvo numatyta dalyti ir sviestą, bet kad jo labai nedaug Lietuva gavo, todėl į paketą įdėti sviestiniai sausainiai“, – paaiškino G.Kacevičienė.
Faktai:
Europos Sąjungos parama maisto paketais Lietuvoje pradėta dalyti 2006-aisiais.
Tais metais 200 tūkst. nepasiturinčių Lietuvos šeimų gavo 9 tūkst. tonų maisto produktų, jų vertė – 8,6 mln. Lt.
Vienam asmeniui skirtame pakete buvo po 3–4 kg miltų, makaronų, ryžių.
Ilgainiui maisto paketų asortimentas papildytas vertingesniais produktais: cukrumi, miltų mišiniais, konservais.
2008 m. 247 tūkst. asmenų penkis kartus per metus gavo po 4–5 kg jau devynių rūšių maisto produktų davinius.
Per 2009-uosius paramos maisto produktais gavėjų skaičius šoktelėjo nuo 250 tūkst. metų pradžioje iki 455 tūkst. pabaigoje.
Pagalbos maisto produktais programoje turi teisę dalyvauti visos Europos Sąjungos šalys, tačiau ne visos naudojasi tokia galimybe.
Paramą maistu šiemet gauna 19 Europos Sąjungos valstybių iš 27-ių. Europine parama maisto produktais naudojasi ne tik varganos šalys, bet ir aukštu pragyvenimo lygiu pasižyminčios Belgija bei Liuksemburgas.
Paramą valstybėms pagal gyventojų skaičių paskirsto Europos Komisija.
Inga Kontrimavičiūtė
