Varėnos vicemeras juokauja – jeigu drono neras kariai, jį vis tiek po kurio laiko suras grybautojai. Nedaug trūko, kad šiandien ir vėl daliai Lietuvos žmonių tektų skubėti į priedangas – Latvijoje trečią dieną iš eilės pastebėtas bepilotis, oro pavojus Išplėstas iki pat Lietuvos sienos.
Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Kariuomenė intensyviai ieško dingusio drono
Kariuomenė dar vakar Dzūkijoje pradėjo žvalgytis galbūt kur nors nukritusio drono. Patys naudojo bepiločius, žvalgydami teritoriją iš oro. Sutemus paieškos nutrauktos, bet šiandien ryte vėl pratęstos.
„Paieškos yra tęsiamos, ir bus tęsiamos tiek, kiek reikės, kad įsitikintume, kad drono Lietuvoje nėra, arba jį rastume“, – tikino Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Darbas, lyg rasti adatą šieno kupetoje – nežinia, ar dronas dingęs iš radarų nukrito, ar tiesiog žemame aukštyje išskrido į kaimyninę šalį. Paties drono iš arti vakar niekas savo akimis nematė, bet vietiniai sako – girdėję.
„Drono nematėm, tik garsą keistą girdėjome. Tarp 10 ir 11 valandos. – O kas per garsas, kuo keistas? – Nu žinokite, nemoku apsakyti. – Bet nebuvo girdėtas jums? – Ne, anksčiau nebuvo tokio girdėta“, – tikino Gudžių gyventoja Danguolė.
„Sulaukėme nemažai skambučių, skambučiai prasidėjo dar nuo pat ankstaus ryto, kad žmonės pastebėjo galimai skrendantį droną. Daugiau buvo žmonių, kurie tik girdėjo, o ne matė. Pranešinėjo, kad girdi didelį garsą, kažkas iš dangaus, lyg traktorius važiuotų, lyg motoroleris, bet būtent iš aukštai sklinda tas garsas“, – teigė Bendrojo pagalbos centro atstovė Audronė Luneckienė.
Dėl drono pagalbos numeriu 112, vakar skambino apie 80 gyventojų. Dauguma pranešė, kad girdi keistą garsą.
„Kad matė, buvo tik keli skambučiai, nurodė, kad mato baltos spalvos, kaip mažą lėktuvėlį“, – teigė Bendrojo pagalbos centro atstovė.
Šiandien bepiločio paieškos tęsiamos Dzūkijos šiaurinėje dalyje, aplink Gudžius, Žeimius, Druckūnus ir Babriškes.
„Sudėtinga labai vietovė. Jeigu kas žinote Dzūkijos miškus, o aš žinau, užaugęs tuose kraštuose, tai miškai, pelkės, todėl apsunkinta paieška“, – tikino Lietuvos kariuomenės vadas Raimondas Vaikšnoras.
„Galiu nuraminti visus Lietuvos gyventojus, Ateina toks laikotarpis, kai pradės dygti lepeškos. Lepeškos, tai yra voveruškos. Ir mūsų grybautojai tą droną suras“, – juokavo Varėnos rajono vicemeras Alvydas Verbickas.
Oro pavojus Latvijoje
O štai čia vaizdas iš šiandien vykusio Rezeknės savivaldybės Latvijoje vietos valdžios posėdžio. Jį pertraukė į telefonus išsiųsti pranešimai apie gresiantį oro pavojų. Latvijos oro erdvėje fiksuotas bepilotis, o apie pavojų pranešta ir Daugpilio regionui, kuris ribojasi su Zarasų kraštu.
„Paskutiniais, dabar naujausiais duomenimis link Lietuvos nejuda, tik turime suprasti, kad ta situacija yra dinamiška ir gali kisti. Tai šiuo metu turime informaciją, kad link Lietuvos nejuda, tačiau kariuomenė stebi, NATO naikintuvai dirba“, – tikino R. Kaunas.
Bepilotis iš latvių radarų dingo, tačiau kaip ir Lietuvoje, dar nerastas. Vyksta drono paieškos ant žemės.
„Yra iššūkių. Patys matote, ne pirma diena vyksta masinės iš ukrainiečių pusės atakos,į Rusijos energetinę infrastruktūrą. Todėl mums yra labai svarbu stebėti, kas vyksta“, – teigė R. Vaikšnoras.
Anot ministro, yra prielaidų manyti, kad vakar per Lietuvą skridęs dronas galėjo keliauti iš Rusijos į Latviją, tuomet į Baltarusiją, atgal į Latviją ir galiausiai į Lietuvą. Bet ši versija dar tiriama.
„Vakar dienos konkretaus drono savininko mes nei patvirtinti, nei paneigti šiandien negalime. Su ukrainiečiais šnekamės, atakos ukrainiečių vyksta, gali būti, kad tai ukrainiečių dronas, tikėtina“, – teigė R. Kaunas.
Kol kas patvirtinta, kad sekmadienį Utenos rajone aptiktas dronas tikrai buvo paleistas ukrainiečių į Rusiją, bet paveiktas nuklydo nuo savo trajektorijos. Tą patvirtino ir ukrainiečių ministras
„Jis manęs atsiprašė, sako, vėl krito dronas. Bet visą laiką sakau tą patį, jeigu ne Rusijos karas, jeigu Ukrainai nereikėtų gintis, dronai pas mus nekristų“, – teigė R. Kaunas.
Savo ruožtu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nurodė ministerijai ir kariuomenei pateikti konkrečius terminus, kada ir kaip bus sustiprinta šalies oro gynybos sistema. Kartu paprašė paskaičiuoti ir kiek kainuotų sukurti vadinamąjį oro gynybos kupolą virš visos Lietuvos teritorijos. Suma kol kas neaiški, nors akivaizdu, kad tai ne vieno milijardo eurų klausimas.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Gal ne ten pinigus merkiam?
Siūlau steigt batalioną.
