Kuo toliau, tuo darosi baisiau. Nors niekas iš valdžios atstovų garsiai nekalba, tačiau yra tokie šokiruojantys skaičiai: mokesčių mokėtojų Lietuvoje yra daug mažiau negu įvairių išmokų gavėjų. Ir svarstyklės vis labiau svyra pirmųjų nenaudai.
Dirbančių vis mažiau
Valstybė kiauro savo biudžeto nebesugeba užlopyti net skolintais milijardais. To priežastis labai paprasta: kuo toliau, tuo labiau mažėja mokesčių mokėtojų ir beveik tokiu pat greičiu auga išmokų gavėjų skaičius. Kitaip tariant, daug žmonių ne tik nebemoka anksčiau mokėtų mokesčių, bet daro priešingai - ima iš biudžeto.
„Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus vedėja Laima Stragauskienė „Vakaro žinioms“ pateikė šokiruojančius skaičius: pirmąjį šių metų ketvirtį „Sodros“ apdraustųjų skaičius siekė vos 1,24 mln. kartu su žmonėmis, apsidraudusiais savanoriškai. Tačiau tai nereiškia, kad būtent tiek yra dirbančių ir mokančių mokesčius žmonių. Iš jų dar reikėtų atimti 31,3 tūkst. - asmenis, kuriuos valstybė draudžia savo lėšomis: motinas ar tėvus, auginančius mažamečius vaikus, dvasininkus, asmenis, slaugančius visiškos negalios neįgaliuosius. Pusmečiu anksčiau apsidraudusiųjų ir apdraustųjų buvo gerokai daugiau - 1,291 mln.
Įmonės nyksta
Šokiruoja ir kitas skaičius: šių metų sausį juridinių asmenų, mokančių „Sodros“ įmokas, buvo 282 764, o per 3 mėnesius jų sumažėjo net daugiau nei 11 tūkst. - iki 270 958.
Tuo tarpu „Sodros“ išmokų gavėjų pirmąjį šių metų ketvirtį buvo net 1,316 mln. Didžiąją dalį jų - per 1,1 mln. - sudaro senatvės pensijos gavėjai. Į pašalpų gavėjų skaičių dar reikėtų įtraukti šimtus tūkstančių žmonių, kuriems pašalpas moka savivaldybės (dėl šventos ramybės valdžios organai tikslių skaičių nerenka), taip pat bedarbius, kurių liepos viduryje buvo jau 324,7. Per pusantrų metų nuo krizės pradžios jų padaugėjo daugiau nei 4 kartus - buvo 77 tūkst.
Daugybė išlaikytinių
Teisybės dėlei reikia pripažinti, kad, net ir atsižvelgiant į visus aspektus, pašalpų gavėjų skaičius vis tiek būtų netikslus: yra žmonių, gaunančių daugiau nei vieną pašalpą, o statistika rodo ne žmonių, o būtent pašalpų skaičių. Be to, ir ne visi bedarbiai gauna pašalpas.
Tačiau tendencijos vis tiek šokiruojančios. Juo labiau kad visaverčiais mokesčių mokėtojais sunku laikyti, pavyzdžiui, apie 80 tūkst. valdininkų, valstybės politikų, pareigūnų, kurie, nors ir moka mokesčius, tačiau iš biudžeto ir yra išlaikomi, kaip ir mokytojai, bibliotekininkai, muziejininkai, gydytojai. Išlaikome mes ir beveik 9 tūkst. nuteistųjų bei suimtųjų.
Beje, visa tai gali būti tik žiedeliai, mat naujausi duomenys yra balandžio 1-osios. Matant, jog gyvenimas tik blogėja, akivaizdu, kad mokesčių mokėtojų ir išmokų gavėjų santykis šiandien dar labiau pasikeitęs pastarųjų naudai.
Jokios ramybės
Kad padėtis katastrofiška, sutinka ir specialistai bei politikai.
„Daug žmonių, užuot ir toliau mokėję įmokas, perėjo į kitą pusę ir jau ne moka, o gauna. Tai labai blogai“, - konstatavo profesorius, socialinių mokslų daktaras Romas Lazutka
Seimo konservatorių frakcijos seniūnas Jurgis Razma irgi nepuolė aiškinti, kad viskas yra gerai, kaip valdantieji dažniausiai daro.
„Jokio ramumo čia, aišku, negali būti. Aišku, neįsigilinus sunku komentuoti, ką tie skaičiai reiškia ir kiek juos lemia didesnis kai kurių darbų perkėlimas į šešėlį, kiek tai lemia objektyvi ekonominė situacija. Tačiau neabejoju, kad koalicijoje sėsime, analizuosime ir kai ką taisysime, pavyzdžiui, teisės aktus. Taip pat peržiūrėsime apmokestinimą, kuris verčia žmones daryti neteisinius žingsnius“, - pažadėjo J.Razma.
Kęstutis JASKELEVIČIUS - ekonomistas, socialinių mokslų dr.:
Toks mokesčių mokėtojų skaičiaus mažėjimas ir išmokų gavėjų skaičiaus didėjimas kelia didžiulį nerimą. Aišku, pradiniu krizės laikotarpiu kitaip ir būti negalėjo: smuko paklausa, todėl dalis įmonių bankrutavo, o jų darbuotojai tapo bedarbiais, ir mokėtojų bazė sumažėjo. Tačiau dabar kalbama, kad medienos sektorius atsigauna, aprangos sektorius atsigauna, ekonomika stabilizavosi. O pasirodo, nieko tokio nėra. Procesas, prasidėjęs krizės pradžioje, tęsiasi toliau: mokesčių mokėtojų mažėja ir jų daug mažiau nei gavėjų. O turėtų būti atvirkštinė proporcija.
Kalbama, kad svarbiausia spręsti nedarbo problemą. Bet nedarbas yra tik nevykusios politikos pasekmė. Reikia galvoti, kaip suaktyvinti ekonomiką, tada darbo vietų savaime padaugės. O su pasekme kaip čia pakovosi.
Tiek kalbėta apie ekonomikos skatinimo programą. Bet niekas nieko ten neskatina, politika visai neveiksminga, nes apima labai mažai įmonių. O ir toms padedama tik labai smulkiais kreditais. Vienu žodžiu, jokio ekonomikos skatinimo nėra. Yra tik pagalba vegetuoti.
