Seime ketvirtadienį surengta konferencija „Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija bendrojo ugdymo mokyklose“. Jos dalyviai aptarė vaikų psichoaktyvių medžiagų vartojimo tendencijas, jų psichinę sveikatą bei pagalbą vykdant psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevenciją.
Nežinia kur yra dar beveik 2 tūkstančiai vaikų
„Per kelerius pastaruosius metus nežinia kur esančių vaikų skaičius nuo maždaug 6 tūkst. 2009 metais sumažėjo iki 1822 šių mokslo metų pradžioje“, – kalbėdama apie išvykusius, nelankančius mokyklos ir nežinia kur esančius vaikus konferencijoje sakė Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininkė Vincė Vaidevutė Margevičienė. Tačiau ji atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje yra 17 vaikų, kurių į mokyklą dėl nepaaiškinamų priežasčių neleidžia patys tėvai.
Jos teigimu, 2012 metais buvo ieškoma 829 vaikų, 849 buvo surasti. Dažniausiai, pabrėžė V. V. Margevičienė, dingsta arba pabėga vaikai, augantys socialinės rizikos šeimose arba vaikų globos įstaigose.
Pagalbos sulaukia ne visada
Atkreipęs konferencijos dalyvių dėmesį, kad tarptautinio tyrimo duomenimis, 21 proc. Lietuvos paauglių yra vartoję kokį nors narkotiką, švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius teigė, kad būtent pedagogai kartu su tėvais vieni pirmųjų gali pastebėti, kad vaikai ima vartoti psichoaktyvias medžiagas.
Tačiau pagalbos mokiniai ir jų tėvai sulaukia ne visada, teigė V. V. Margevičienė, kalbėdama apie vaiko priežiūros politikos įgyvendinimą ir Vaiko gerovės komisijų veiklą. Jos teigimu, visų pirma trūksta informacijos.
„Net ir mokyklų interneto puslapiuose ne kiekviena mokykla yra įvardinusi, kad yra Vaiko gerovės komisija, kas joje dirba, koks jų darbo laikas. <...> Ne visada tėvai galėjo rasti informaciją, kas jiems gali suteikti pagalbos“, - sakė ji. Pridūrusi, kad tokių nusiskundimų sulaukė būtent iš tėvų, ji analizavo naujuosius teisės aktus ir ragino konferencijoje dalyvaujančius pedagogus siūlyti, ką reikėtų keisti, kad mokyklose sukurtos vaiko gerovės komisijos būtų veiksmingesnės.
V.V.Margevičienė taip pat apgailestavo, kad psichologai ir sveikatos priežiūros darbuotojai bėgioja per kelias mokyklas ir dėlto sumažėja galimybės sulaukti pagalbos. Tačiau ji teigė tikinti, kad po to, kai šių metų spalio 10 dieną vyriausybė patvirtino priklausomybės ligų prevencijos koncepciją, mūsų šalyje pagaliau bus skurta priklausomybių prevencijos sistema.
Prevencinės programos: mažinti paklausą ir kurti palankią gyvenamąją aplinką
„Prevencinė veikla susiveda į žinių skleidimą, tačiau tai negarantuoja, kad psichotropinės medžiagos nebus vartojamos“, – konferencijoje teigė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorius Zenius Martinkus.
Jo teigimu, amerikiečių pavyzdys rodo, kad 1 investuotas į prevencines programas doleris gal duoti naudos už sumą nuo 7 iki 40 dolerių. Tačiau svarbu, kad programos būtų realios.
Pasak Z. Martinkaus, yra apie 30 programų, kurios yra vykdomos apie 1500 šalies mokyklų, tačiau rugpjūtį atliktas tyrimas parodė, kad ypač didelė rizika yra tuomet, kai moksleiviai tampa studentais, nes prevencinių priemonių šiai amžiaus grupei beveik nėra. „Studentai pageidautų didinti užimtumą, organizuoti tam tikrų įgūdžių formavimą“, – sakė jis konferencijoje.
Z.Martinkus konferencijoje pristatė specialų leidinį – vadovą, parengtą dirbantiems priklausomybių prevencijos srityje.
Gydytojas: dabar kanapės kitokios nei hipių laikais
„Priklausomybes ir piktnaudžiavimus formuoja ir genetika – jei tėvai ar seneliai piktnaudžiavo, vaikams kyla žymiai didesnė rizika. Taip pat įtakos turi aplinka, elgesys“, – priežastis, dėl kurių vaikai tampa priklausomi nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų vardijo Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos skyriaus vedėjas Robertas Badaras.
Jo teigimu psichoaktyvios medžiagos, kurios apima daug platesnį cheminių medžiagų spektrą (taip pat ir nereceptinius vaistus), gali sukelti daug daugiau problemų.
Paaiškinęs, kuo skiriasi fizinė ir psichologinė priklausomybės, gydytojas atkreipė dėmesį, kad „abstinencija yra ligos simptomas, kai negauna savo įprastos dozės įprastu metu“.
„Kai aš klausiu senų narkomanų, kodėl jie vartoja, <...> jie sako „daktare, aš atsimenu“ (kad būna gera savijauta – red. past.)“, – aiškino R. Badaras.
Gydytojas aiškino, kad pastebėti, jog kas nors pradėjo vartoti psichoaktyvias medžiagas labai paprasta – pakinta tokių žmonių elgesys. Vienas iš jų – pinigų poreikis. „Taip pat blyški oda, mieguistumas, net iš akių galima nustatyti, kad žmogus vartoja“, – aiškino jis.
Jis atkreipė konferencijos dalyvių dėmesį į naujas medžiagas, tarp jų ir kanapes. Anot R. Badaro, tai jau ne ta „žolė“, kurią vartojo hipiai. Šis augalas, jo teigimu, dabar yra taip modifikuotas, kad natūralioje aplinkoje neišgyventų , tačiau „tai yra genetiškai modifikuotas organizmas, kuriame yra žymiai daugiau veikliosios medžiagos“.
Gydytojas taip pat paminėjo, kokios medžiagos yra ypatingai pavojingos ir „pririša“ vos vieną kartą paragavus.
Renginyje, kurį kartu surengė Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisija, Švietimo ir mokslo ministerija, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras, buvo kalbama apie pirmuosius metus bendrojo ugdymo įstaigose veikiančių Vaiko gerovės komisijų veiklą, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo Lietuvoje tendencijas, atkreiptas dėmesys į naujas chemines priklausomybes, aptartos prevencijos priemonės ir jų veiksmingumas.
