Gan pesimistiškus lietuvius ministras ramina – priemonių, kad gerėjimas pasijaustų, imtasi. Bet kritikai sako, kad vidurinioji klasė ir vėl užmiršta.
Tam, kad sumokėtų būsto paskolą ir išgyventų, Marijampolėje Martynas dirba du valdiškus darbus ir turi nedidelį verslą. Susikrauti turtų ar susitaupyti toks begalinis sukimasis kol kas nepadeda.
Martynas dar turi vilčių verslą įsukti ir finansinę padėtį ateityje pagerinti. Bet bendrai Lietuvoje nuotaikos dėl pinigų atrodo slogios. Statistika rodo, akd algos, pensijos kyla, nedarbas mažėja, o savo finansine padėtimi patenkintas tik kas penktas žmogus. Tai rodo vieno iš bankų skelbiama apklausa. Savo apklausą atlikome ir mes.
300 kilometrų nuo Lietuvos nutolusioje Estijoje nuotaikos visai kitokios nei Lietuvoje. SEB banko pristatytas tyrimas rodo, kad patenkintų savo finansine padėtimi ten – dvigubai daugiau nei Lietuvoje. O kainos Estijoje dar didesnės.
„Turbūt pagrindinis skirtumas, lyginant mūsų kaimynus, kad Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje vidutinė alga yra labai skirtinga ir Estijoje yra apie 1000 eurų, o Lietuvoje nesiekia 700 eurų. Maža pajamų dalis, bazė, neleidžia mūsų gyventojams jaustis gerai, nepaisant to, kad atlyginimai pakilę netoli 10 proc.“, – sakė SEB banko valdybos narys Vaidas Žagūnas. Visai Lietuvoje netaupo trečdalis apklaustų žmonių. Iš gautos algos ar pensijos atsideda tik grašius ir iš santaupų išgyventų vos vieną ar tris mėnesius – beveik 40 proc. apklaustų žmonių. Taigi beveik 70 procentų gyvena ant ašmenų – pakankamų pinigų atsargų neturi. Apklausus per tūkstantį žmonių, paaiškėjo, kad normalias santaupas, kurių užtektų pragyventi bent pusę metų, sukaupė vos 7 procentai.
Tai, kad Lietuvoje normalių santaupų neturi net dešimtadalis apklaustųjų, ekonomistus gąsdina. Nuo Latvijos atsiliekame nesmarkiai, bet Estijoje skaičiai – trigubi. Ten normalių santaupų turi penktadalis apklaustų žmonių.
Senus daiktus dažnai tenka taisyi. Man tyrimas parodė, kad 80 procentų apklaustų lietuvių įpirkti brangesnės prekės negali, viską išleidžia maistui ir drabužiams, sąskaitoms.
„Duomenys rodo, kad tik 20 proc. lietuvių gali sau leisti įsigyti brangesnį pirkinį. Tai likusi Lietuvos dalis tam turi taupyti arba apskritai negali įsigyti brangesnių pirkinių. Jeigu lyginsimės su kitomis valstybėmis, ta pačia Estija, ten beveik 50 proc. žmonių gali sau leisti įsigyti brangesnį pirkinį“, – tikino SEB banko vyr. analitikas Tadas Povilauskas.
Toks tyrimas vėl rodo, kad Lietuvoje vidurinioji klasė susitraukusi. Kas dvyliktas apklaustasis ir kas ketvirtas jaunas galvoja apie emigraciją. Kaip ir dvyliktokė Karolina Marijampolėje.
Finansų ministras aiškina, kad jei gyvenimo pagerėjimo kol kas nejaučia, tai siūlomi pokyčiai gyvenimą pagerins dabar jau didelei daliai žmonių. Vyriausybė orientuota į pačius skurdžiausius.
„Dabartiniai siūlomi pakeitimai teigiamai paveiks 80 proc Lietuvos gyventojų, tai yra rimtas pirmas žingsnis, tam, kad iš tikrųjų tą problemą išspręstumėm. – Kokie pagrindiniai pakeitimai? – Pagrindiniai pakeitimai susiję tiek su NPD, vaiko pinigai, pensijų didinimas, šalpų didinimas neįgaliesiems ir paskatos investuoti“, – kalbėjo finansų ministras Vilius Šapoka.
Laisvosios rinkos instituto vadovas kritikuoja Vyriausybės kalbas. Sako, kad finansinė gyventojų padėtis keisis nedaug, o vidurinioji klasė – toliau pamiršta.
„Blogybė tame, kad vieniems siunčiamas signalas, kad jūs valdžiai nerūpite. O tie, kurie rūpi, ten permainos sieks 20-30 eurų, kurie žmonių gyvenimo nepakeis. Čia išsisukinėjimas. Jokia valdžia negali teigti ir pagerinti žmonių gyvenimo labai greitai“, – sako LLRI vadovas Žilvinas Šilėnas.
Optimizmo suteikia tik tai, kad šiemet daugiau nei pernai apklaustųjų tikisi, kad jų pajamos kitais metais augs. Parlamente kaip tik šią savaitę prasidėjo biudžeto ir pasiūlymų dėl mokesčių svarstymai.
Plačiau apie tai TV3 reportaže
