Praėjusį savaitgalį visi Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniai buvo nugulti ne savo valia brakonieriais tapusių žvejų. Nusižengti mėgėjiškos žūklės taisyklėms juos privertė biurokratų padaryta netvarka - nei šeštadienį, nei sekmadienį žvejai niekur negalėjo įsigyti licencijų mėgėjiškai žūklei, rašo „Respublika“
Žvejojo be licencijų
Praėjusį savaitgalį tūkstančiai prisiekusių žvejų iš visos Lietuvos patraukė į pamarį, kad galėtų pailsėti sumerkę meškeres į Nemuną bei kitus jo deltos regioninio parko vandens telkinius. Tačiau be baimės tai galėjo daryti tik iš anksto pasirūpinę licencijomis, kurios suteikia teisę žvejoti mėgėjiškos žūklės įrankiais. Parai ji kainuoja 5 litus, mėnesiui – 45.
Jas planavę nusipirkti pamaryje, liko it musę kandę. Įprastinėse licencijų pardavimų vietose – degalinėse ir žūklės reikmenų parduotuvėse – kabėjo užrašai „Licencijų nėra“.
Žvejų negelbėjo ir Nemuno deltos regioninio parko direkcija, kuri savaitgaliais nedirba. Neradę jokios išeities iš susidariusios situacijos, žmonės traukė prie vandens ir žvejojo be jokių leidimų.
Pasak Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko pareigas laikinai einančio Vitalijaus Undraičio, savaitgalį buvo nubausti keli žvejai, kurie neturėdami teisės žvejojo vietose, kuriose būtinas metinis leidimas.
„Mes puikiai žinome susidariusią situaciją ir į viską žiūrime labai atsargiai. Specialių reidų nerengėme, tačiau žvejai prisidengti tuo, kad nėra kur įsigyti licencijų, negali, nes jų galima nusipirkti bet kurią darbo dieną“, - sakė V.Undraitis.
Pyktis ir keiksmai
Iki rugpjūčio 1 d. licencijas išdavė ne tik Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai, bet ir sutartis dėl jų platinimo su departamentais sudarę juridiniai asmenys. Tad licencijas žvejoti mėgėjiškos žūklės įrankiais buvo galima nusipirkti Klaipėdos prieigose esančiame Mickų kaime, šilutėje, Rusnėje bei kitose pamario vietose.
Tačiau nuo praėjusio penktadienio minėti juridiniai asmenys jas platinti atsisakė. Todėl į Rusnę atvykusius ir į vietos degalinę kaip įprastai licencijų užsukusius žvejus pasitiko ant lango stiklo kabantis užrašas - „Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose licencijas žūklei išduoda Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai ar regionų aplinkos apsaugos departamentų pavedimu – jų padaliniai ir Nemuno deltos regioninio parko direkcija“.
Šalia kabėjo ir Aplinkos ministerijos darbuotojų telefonai (tarp jų ir sekretoriaus Aleksandro Spruogio). žvejams siūlyta skambinti tiesiai jiems ir reikšti pretenzijas.
„Įsivaizduojate, kas čia dėjosi. Žmonės pyko ir keikėsi, nes licencijų niekur nebuvo galima nusipirkti. Jiems neliko nieko kito, kaip žvejoti be jų ir baimintis, kad įklius apsaugos inspektoriams“, - sakė „Respublikai“ licencijas platinusios įmonės savininkas Zigmas Gaidelis.
Valstybė įsiskolino
„Anksčiau mes parduodavome licencijas ir imdavome papildomai dar penkis litus. Iš šios sumos padengdavome licencijos spausdinimo ir su jos platinimu susijusias išlaidas. Bet didžioji dalis iš šios sumos būdavo skirta vandens telkinių pakrantėms tvarkyti. Mes didelio pelno neturėdavome, tačiau žvejai būdavo labai patenkinti, nes nesugaišdavo laiko. Juk dirbame visą parą ir be poilsio dienų“, - tikino Z.Gaidelis, kuris per mėnesį vidutiniškai parduodavo apie 2000 licencijų.
Už licencijas gautus pinigus verslininkai pervesdavo valstybei. Po kelių dienų jiems už kiekvieną parduotą licenciją iš pradžių būdavo grąžinama pustrečio lito. Vėliau valdininkai apskaičiavo, kad ši suma per didelė, ir nuo liepos pradžios nutarė grąžinti tik po pusantro lito.
„Tiek to, tačiau mes jau tris mėnesius negauname šių pinigų. Man skola yra apie 12 tūkst. litų. Negano to, kad mums niekas šios skolos nesiruošia grąžinti, ministerija nori mums priversti pasirašyti sutartį atgaline data, jog pusantro lito būtų mokama nuo birželio pradžios. Bet mes juk sumokėjome PVM ir juridiškai to nebegalime padaryti“, - guodėsi Z.Gaidelis.
("News Bridgepix" nuotr.)
Laimi tik bankai
Esant tokiai situacijai džiaugiasi tik bankai. Mat prieš eidami į parko direkcijas žvejai turi jose sumokėti už licenciją. Bankuose ji pabrangsta pustrečio lito – 5 litai licencija, plius banko paslaugos mokestis.
Taip žvejai ne tik praranda pinigus, bet ir gaišta laiką. Dažnas jų apie būtinybę užsukti į šilutėje esantį banką sužino tik atvykęs į Rusnę ar į už jos dar apie 5 kilometrus esančią Nemuno deltos regioninio parko direkciją. O pastarąją šiomis dienomis užplūdo šimtai žvejų.
Beje, vakar viename Šilutėje įsikūrusio komercinio banko skyriuje siūlyta
naudotis mokėjimo nurodymo pavyzdžiu, kuriame aiškiai parašyta, kad už licenciją reikia mokėti 10 litų. Taip apsigavo ir iš Jonavos atvykę du žvejai.
„Viskas padaryta, kad žmogui būtų kuo blogiau. Neabejoju, jog čia slypi kažkieno interesai. Panaši situacija buvo ir prieš porą metų, tačiau tada viskas išsisprendė per dieną. O dabar kenčia tiek lietuviai, tiek į pamarį atvykstantys užsienio turistai“, - sakė Z.Gaidelis.
Jam pritarė ir Nemuno deltos regioninio parko direkcijos vyr. Ekologas Robertas Kubilius, kurį vakar „Respublika“ darbo vietoje rado išdavinėjantį žvejams licencijas.
„Aš nebeturiu laiko užsiimti aplinkosauga. Užsiiminėju tik popierosauga“, - neslėpė nepasitenkinimo aplinkosaugininkas.
