Šiuo metu mūsų šalyje iš viso vykdomos penkios ligų prevencijos programos, kurių išlaidas ligonių kasa kompensuoja iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Pagrindinės prevencijos programos yra šios: gimdos kaklelio vėžio, krūties vėžio, prostatos (priešinės liaukos) vėžio, storosios žarnos vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų.
Rūpinimasis savo sveikata yra būtina sąlyga jaustis gerai bet kuriame amžiuje, vis tik dažnai gydytojai susiduria su problema, kad pacientai gali vienu meti sirgti ne viena liga, taip pat ir priklausomybių, ir dėl to žmogaus noras ir galimybės atvykti pasitikrinti tampa dar mažesnės.
Nors priklausomybės kelia rimtų socialinių ir sveikatos problemų, jų prevencija ir gydymas negali apsiriboti vien žalos ar rizikos pabrėžimu – veiksmingas sprendimas yra visapusis požiūris, kai kalbama ne tik apie priklausomybių pasekmes, bet ir apie bendrą žmogaus sveikatą, emocinę gerovę bei gyvenimo kokybę. Priklausomybių prevencijai svarbu ne tik ribiniai, stigmatizuoti atvejai, bet ir žmonės, kurie dar laikomi sveikais, tačiau jų įpročiai veda link priklausomybių formavimosi.
Tokiais atvejais svarbu kalbėti ne tik apie priklausomybių keliamą žalą, bet ir apie sveikus įpročius, kurie stiprina psichologinį atsparumą, taip pat būtinybę atlikti profilaktinius patikrinimus, kurie yra būtini fizinei sveikatai palaikyti.
Dalies gyventojų vangumas ir orientavimasis į statistiką, bet ne rezultatą
Šeimos gydytojas Valerijus Morozovas naujienų portalo tv3.lt laidoje „Paimk gyvenimą į savo rankas“ atkreipė dėmesį, kad nors prevencinės programos vykdomos, tačiau administraciniai klausimai išlieka, jo vertinimu, netobuli, trukdantys siekti tikslingų rezultatų sveikatingumo srityje.
Jis apgailestauja, kad yra ir tokių gyventojų, kurie neskiria pakankamo dėmesio savo sveikatai.
„Deja, priešingai nei kai kuriose kitose valstybėse, mes Lietuvoje einame – ir viešasis draudimas taip pat, privatus visą laiką taip eis – ne link tikslo siekti geresnių rezultatų ir už tai vėliau gauti premiją.
T.y. nesiekiama, kad įstaiga, kurioje dirba gydytojai, gautų premijas už atliktą gerą darbą, jei, pavyzdžiui, per metus būtų fiksuojama mažiau insulto, infarkto ir mirčių atvejų“, – kalbėjo gydytojas.
Kitaip tariant, V. Morozovas paaiškina, kad dėmesio sutelkimas tik į statistinių duomenų rinkimą, bet ne paciento tolimesnį gydymą po atlikto patikrinimo (pvz., pagal vieną iš prevencijos programų), nėra tikslingas.
Gydytojo vertinimu, patį gydymo procesą taip pat trikdo ir dalies pacientų abejingumas, nenoras rūpintis savo sveikata jau sužinojus galimus rizikos faktorius.
„Vėžinių susirgimų dažniausiai prisibijoma. O jeigu pastebimi blogi tyrimo rezultatai, visgi dažniausiai būna paskiriamas ir gydymas.
Bet, pavyzdžiui, jeigu po atlikto tyrimo nustatomas per didelis cholesterolio kiekis, dažniausiai gyventojai vaistų nevartos.
Vadinasi, jeigu neatliekami tolimesni žingsniai, atsitinka taip: pacientui vakar atliktas cholesterolio tyrimas, puikiai suteikta paslauga, šiandien – patirtas infarktas.
<...> Profilaktika nėra tyrimo atlikimas. Tyrimo atlikimas čia yra reikalingas tik tam, kad sužinotume rizikas“, – apibendrino šeimos gydytojas.
Apie ciklą „Paimk gyvenimą į savo rankas“
Lietuvoje tikrąjį priklausomybių mąstą apskaičiuoti sunku, aišku viena – problema egzistuoja. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pagalbos kreipiasi tik apie 7–8 proc. priklausomybę turinčiųjų žmonių: dalis nesupranta arba nepripažįsta turį problemą, kiti ją neigia ar bando susitvarkyti patys.
Vilties teikia tai, kad metų pradžioje Respublikinis priklausomybės ligų centras paskelbė, kad nors vidutinis alkoholio suvartojimas šalyje mažėja, į centrą besikreipiančiųjų skaičius išlieka stabilus. Tai išduoda, kad gyventojai vis dažniau, t. y., maždaug 2 iš 12 ieško ir kreipiasi pagalbos.
Laidų metu ir straipsniuose dėmesys yra skiriamas tam, kaip įveikiamos įvairios priklausomybės: alkoholio, narkotikų, tabako, lošimų ir kitos. Medikų, bendruomenių atstovų yra klausiama patarimų, kurie padeda įveikti priklausomybes.
Ciklo „Paimk gyvenimą į savo rankas“ laidose ir straipsniuose į sveikatą žvelgiama visapusiškai: vertinant tiek fizinę, tiek emocinę gerovę, pateikiant istorinį kontekstą, kodėl vienas ar kitas elgesys yra vertinamas kaip priimtinas. Temos apima ne tik dažniausias priklausomybių rūšis, kaip padėti sveikstančiam, tačiau ir prevencines priemones: sveiką mitybą, judėjimą, sveikatos raštingumą, psichologinį atsparumą ir kitas.
Daugiau apie tai – laidoje „Paimk gyvenimą į savo rankas“. Visas pokalbio įrašas su šeimos gydytoju V. Morozovu – straipsnio pradžioje.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
Klausimas būna tai ko atėjai,ligų ieškoti
Štai daktarų atsakymas jeigu žmogus rūpinasi sveikats.Nesuprantama kam daktaram tada atlyginimą mokėti,jeigu stūmdo tą pacijentą kaip invalido vežimėlį
