Apie naujus pokyčius ir tai, kokios rizikos gresia automobilių pirkėjams naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta" atstovas Renaldas Gabartas ir bendrovės „OBDeleven“ atstovas Juozapas Preikša.
Gerbiamas Renaldai, kalbame apie ridos klastojimo atvejus, tačiau turbūt nereikėtų pamiršti ir defektacijų, fiksuojamų tuomet, kai būna pažeidžiami automobilių kėbulai.
Stebint tendencijas techninių apžiūrų centruose, ar tai dažnai išlieka problema, kai specialistai nustato, kad transporto priemonė yra defektuota, pažeistu kėbulu ar po avarijų netinkamai sutvarkyta? Kalbant apskritai apie transporto priemonių kėbulo pažeidimus po eismo įvykių.
R. Gabartas: Šiandien kaip tik diskutavome su kolegomis, kas yra didesnė problema – ridos klastojimas ar automobilio remonto pėdsakų maskavimas. Ir man pasakė labai gerą palyginimą. Įsivaizduok, važiuoji savanoje su visureigiu ir išlipi pasidaryti asmenukės. Kas yra pavojingiau – liūtas ar gyvatė?
Suklastota rida turbūt yra liūtas. Tu jį pamatai ir gali suspėti įsiropšti atgal į automobilį ar kažkur ieškoti saugaus prieglobsčio. O ant gyvatės gali netyčia užminti ir tada viskas gali baigtis labai liūdnai.
Tie automobilio remonto triukai, kai problemos yra maskuojamos, kai nesilaikoma technologinių reikalavimų keičiant sugniuždytas metalo dalis, lonžeronus ar kitus elementus, gali išlįsti pačiu liūdniausiu būdu – kai dar kartą pateksi į eismo įvykį. Tada gali nesuveikti saugos konstrukcijos, saugos diržai ar oro pagalvės, o tai tikrai turės labai liūdnų pasekmių.
Ridos klastojimo atveju žmogus dažniausiai tiesiog yra apgaunamas finansiškai. Jis permoka gerokai daugiau, negu automobilis iš tikrųjų vertas. Arba, jeigu prarandama techninių aptarnavimų istorija, gali sugesti kažkokios detalės, tačiau nebūtinai nutiks kažkas dramatiško.
Čia jau klausimas, kaip kontroliuojamas servisų darbas, kiek jų apskritai yra Lietuvoje ir kaip dažnai jie sulaukia didesnio dėmesio – ne tik dėl to, ar susimokėjo mokesčius. Taip pat svarbu, kokia yra meistrų kvalifikacija, kokią įrangą jie naudoja ir kaip apskritai vyksta darbai.
Specialistų turbūt trūksta visur, todėl daugeliu atvejų priimami visi žmonės, kurie deklaruoja, kad norėtų dirbti mechanikais ar šaltkalviais, tačiau nebūtinai turi tam reikiamų žinių.
Jeigu neklystu, jau nuskambėjo ir vienas iš siūlymų, kuris galbūt net pasieks Seimo salę. Kalbama apie tai, kad po rimtesnių eismo įvykių transporto priemonėms galėtų būti naikinama techninė apžiūra, o specialistams atsirastų papildomi reikalavimai.
R. Gabartas: Tiesą sakant, toks algoritmas egzistuoja jau ir dabar. Jeigu automobilis po eismo įvykio nebegali judėti savo eiga ir turi tam tikrų kritinių pažeidimų, techninė apžiūra jam yra panaikinama.
Į eismą toks automobilis gali grįžti tik po remonto ir ekspertizės. Tačiau ekspertizė nereiškia, kad automobilis yra iš naujo išardomas ir detaliai tikrinama, kaip viskas sutvarkyta.
Dabartinė tvarka yra tokia, kad servisas pateikia aprašą, kokie darbai buvo atlikti, ir tarsi prisiima atsakomybę, kad viskas padaryta kokybiškai. Ekspertai tik sutikrina, ar deklaruoti darbai atitinka anksčiau užfiksuotus pažeidimus.
Tačiau tai daugiau yra popierinė kontrolė. Ar ateityje kažkas keisis, kaip siūloma dabar, kol kas sunku pasakyti. Reikia sulaukti konkretaus turinio ir pamatyti, kaip tie pasiūlymai atrodys realybėje.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
