Apie tai „Žinių radijas“ laidoje diskutuoja Seimo narys Tadas Sadauskis ir Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos atstovas Renaldas Gabartas.
Visų pirma, kas negerai su dabartine tvarka? Kodėl ją reikėtų keisti, kaip manote?
T. Sadauskis: Šiuo įstatymo projektu siekiama palengvinti vairuotojų situaciją, suteikiant jiems galimybę pasirinkti – atlikti techninę apžiūrą ne tik centruose, bet ir servisuose. Mano nuomone, tai sudarytų lengvesnes sąlygas vairuotojams, būtų patogiau.
O kas patogiau konkrečiai?
T. Sadauskis: Vairuotojai galėtų rinktis. Jeigu autoservise būtų nustatyti smulkūs neatitikimai, juos būtų galima iškart pataisyti ir gauti leidimą dalyvauti eisme. O dabar to nėra. Centras, net ir nustatęs smulkius neatitikimus, išrašo siuntimą pakartotiniam apsilankymui.
Apie kokius čia mes servisus kalbame konkrečiai? Kiek jų galėtų būti Lietuvoje iš viso? Tokių, kurie galėtų būti sertifikuoti?
T. Sadauskis: Tai būtų autorizuoti, daugiausia servisai, turintys teisę tvarkyti tam tikros firmos automobilius, kaip, pavyzdžiui, „Toyota“, „Kia“ ir visus kitus.
Renaldai, kur jūs čia įžvelgiate grėsmes?
R. Gabartas: Pagrindinė grėsmė yra ta, kad siūloma naikinti vienintelį egzistuojantį kontrolės mechanizmą. Seimo narių grupės siūlymas, iš esmės, reiškia siekį sugriauti efektyviai veikiančią sistemą ir leisti patiems remontuoti servisams ir patiems sakyti, kad mes viską padarėme tvarkingai.
Tai reikštų, kad jie patys vertintų savo veiklą, t. y. būtų savo pačių teisėjai – švelniai tariant, tai nesusipratimas. Kai dabar nuskambėjo teiginys, kad tą galėtų daryti firminiai servisai, tai nė vienas tas firminis servisas nenori to daryti.
Autoverslininkų asociacija yra pakankamai aiškiai suformulavusi poziciją, įsigilinusi į tuos keliamus reikalavimus techninei apžiūrai, kad tai turi būti atskirta. Remontas, automobilių detalių prekyba turi būti atskirti nuo kontrolės.
Tie reikalavimai iš tiesų yra tokie, kad su jais susipažinę tie servisai sako: „Ačiū, mes gal darysime tai, ką geriausiai išmanome, o neužsiimsime tokia veikla“.
Kokie yra pagrindiniai iššūkiai? Pirmiausia, tai korupcijos klausimas – servisas pats nustato, kas yra negerai, pats tai sutvarko ir galiausiai pats save vertina. Antras klausimas – kaip su tais servisais, kurie nenori tuo užsiimti? Ar esate diskutavęs su sertifikuotais, autoriniais servisais?
T. Sadauskis: Dėl korupcijos noriu pabrėžti, kad įstatymo projekte taip pat yra numatytos sankcijos, baudos už netinkamai atliktą techninę apžiūrą, jeigu tai nutiktų.
Dėl servisų kol kas diskutuoti neteko, bet manau, jog pats laikas padiskutuoti. Yra vasara, vis tiek įstatymo projektas Seimui bus teikiamas rudenį. Yra pakankamai daug laiko išdiskutuoti tiek pačiame Seime, tiek su suinteresuotomis grupėmis.
Vien tik baudos egzistavimas gali būti nepakankamas – reikėtų pagalvoti ir apie prevenciją. Kaip tai būtų numatyta? Ar baudos taikomos tik tuomet, kai kažkas negerai, ar buvo galvota apie prevencinius veiksmus? Pavyzdžiui, ar buvo atsižvelgta į galimybę, kad servisų meistrai patys vertins savo darbą?
T. Sadauskis: Taip, aš manau, kad Vyriausybė tikrai galės numatyti tinkamus kontrolės įrankius, kurie neleistų korupcijai įsivyrauti ir pačiam save kontroliuoti autoservisui.
Kaip susitvarkyti su eilėmis? Vienas iš problemų, apie kurias užsiminta, yra tai, kad eilės jau dabar yra labai ilgos, o jeigu senesniems nei 10 metų automobiliams reikės atlikti techninę apžiūrą kasmet, tai eilės tik didės. Vilniuje ypač populiarių laikų metu jau dabar sunku rasti laiko apžiūrai. Kaip galėtume susitvarkyti su šiomis eilėmis, nesikeičiant dabartinei tvarkai?
R. Gabartas: Tiesa sakant, čia šiek tiek pasenusi informacija jūsų, nes tas raktinis žodis turbūt yra „jeigu“. Jeigu atsiras prievolė 10 metų senumo automobilius tikrinti kasmet. Kol kas tai yra svarstymai, idėjų lygyje, ir tos šalys, kurios norėjo tokią tvarką pasitvirtinti, jos ją įsivedė.
Yra 16 Europos Sąjungos valstybių, kuriose kasmet tikrinami vyresni automobiliai – kitos šalys, kurios nemato tam poreikio, to nedaro. Jeigu atsiras visuotinė prievolė, turbūt bus numatytas pereinamasis laikotarpis, per kiek laiko paruošti infrastruktūrą, pastatyti naujas tikrinimo stotis, paruošti žmones ir taip toliau.
Šiuo metu eilės visoje Lietuvoje, kaip problema, iš esmės yra išspręsta. Yra tik Vilniuje šiek tiek galbūt sudėtingesnė situacija, nes čia sparčiausiai daugėja automobilių. Ir taip, kaip „TUV Nord“, buvusi „Tuvlita“, sakysime, plečia savo pajėgumus, tai reikia laukti dabar, pagal mūsų rezervacijos sistemoje matomus duomenis, maždaug savaitę laiko.
Savaitė turbūt nėra ypač ilgas laukimo laikotarpis, nes į tuos pačius firminius servisus, minėtus, po dviejų savaičių sunku patekti atlikti elementariausias automobilių aptarnavimo procedūras.
Sakyčiau, kad eilės apžiūroje iš tikrųjų nebėra problema, juo labiau, kad žmogus, sakysime, vilnietis, matydamas, kad čia jam reikia laukti savaitę, be jokios problemos gali nuvažiuoti į gretimą miestą, važiuodamas pakeliui savo darbo reikalais ar savaitgalį lankydamas gimines, užsukti ir be jokių eilių, be jokio laukimo, rezervavęs tinkamą laiką, atlikti per 15-20 minučių techninę apžiūrą.
Tadai, ką jums teko girdėti apie tai, kad 10 metų senumo automobiliai bus verčiami eiti kasmet? Dėl to, kad čia buvo irgi toks vienas iš tų aistras kėlusių dalykų viešojoje erdvėje. Jūs girdėjote apie tai ir kaip čia yra?
T. Sadauskis: Taip, teko girdėti, ir Susisiekimo ministerija tam nepritarė. Dabar, kiek žinau iš Susisiekimo ministerijos atėjusios informacijos, vyksta derybos su Europos Komisija, kur Susisiekimo ministerija bandys išsikovoti poziciją, kad kiekviena valstybė narė galės pasirinkti pati, ar techninę apžiūrą atlikti kas dvejus metus, ar kasmet.
Visos laidos klausykite čia:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
