Kai dar nėra vieningos duomenų bazės, leidimas laikyti ir nešioti ginklą gali būti išduodamas ir psichiniam ligoniui. Tokią išvadą galima padaryti sužinojus, kaip tebevyksta minėtą leidimą bandančiųjų gauti sveikatos patikrinimas. Panaši situacija ir dėl vairuotojų pažymėjimų. Praeityje turėti infarktai, insultai, namuose numušamas aukštas kraujo spaudimas, psichikos sutrikimai – ligos, kurias žmonės linkę nutylėti, kad gautų vairuotojo pažymėjimą ar leidimą įsigyti ginklą.
Nėra vieningos duomenų bazės
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Vincas Urbonavičius teigia, kad per pirmuosius šių metų mėnesius mieste teisės laikyti ir nešioti ginklą neteko daugiau kaip dvidešimt šiauliečių. Anot pareigūno, dažnai ginklo netenkama ne tik pažeidus numatytus reikalavimus, bet ir nusikaltus.
„Nelaimės, kuri seniau nutiko psichiniam ligoniui iššaudžius visą kaimą, Šiaulių apskrityje nebuvo, bet tokių atvejų, kai dėl psichinės ligos žmogus neteko leidimo – tikrai buvo“, – prisimena V. Urbonavičius. Pareigūnas neatmeta galimybės, kad leidimą laikyti ir nešioti ginklą gali gauti ir psichikos ligoniai.
„Medikai turėtų išspręsti klausimus dėl bendros ligų statistikos. Vieningos duomenų bazės nebuvimas medicinos įstaigose – problema patiems pareigūnams. Pas vienus viena informacija, pas kitus – kita. Kai iškyla problema, tuomet ieškome kaltų“, – kalba V. Urbonavičius. Pareigūnas įsitikinęs, kad dabartinė technika medikams leidžia pasirūpinti vieninga duomenų sistema.
Ligonis gali „prasprūsti“
Šiaulių psichiatrijos ligoninės direktorių Eugenijų Mikaliūną laikinai pavaduojantis Arūnas Rimkus pripažįsta V. Urbonavičiaus įvardytą problemą: kol kas dar nėra vieningos duomenų bazės. Tai reiškia, kad medikus ne visada pasiekia informacija iš privačių psichikos sveikatos centrų apie realią paciento sveikatos būklę.
„Ta sistema iki galo nėra sutvarkyta“, – apie tai, kad privačiose gydymo įstaigose dirbantys medikai gali ir nepranešti apie paciento sveikatą, prabyla A. Rimkus. Medikas sako, kad gali pasitaikyti atvejų, kai apie savo gydymąsi privačiose įstaigose nutylėjęs žmogus gali „prasprūsti“ ir be vargo gauti leidimą įsigyti ginklą.
A. Rimkus pastebi, kad leidimo laikyti ginklą dažniausiai netenkama po to, kai jau įvyksta nelaimė.
Vairuotojų deklaracijos – sąžinės testas
Situacija dėl vairuotojų pažymėjimų ne ką geresnė. Šiuo atveju juos bandantieji gauti taip pat geba pergudrauti medikus ir nuslėpti savo ligas. Vairuotojams, be privalomos profilaktinės apžiūros, būtina užpildyti ir „Vairuotojo garbės deklaraciją“, kurioje jie turi atsakyti į klausimus apie praeityje persirgtas ligas, regos, klausos sutrikimus ir apie žalingus įpročius: piktnaudžiavimą alkoholiu, rūkalais, kvaišalais, vaistais.
„Būna taip, kad žmonės prieš patikrinimą namuose nusimuša aukštą kraujo spaudimą – dabar tam yra įvairių priemonių. Su žemu kraujo spaudimu kitaip“, – pastebi Šiaulių asmens sveikatos priežiūros centro gydytoja Henrika Tijūnėlienė. Anot jos, aukštas kraujo spaudimas gali būti vienas iš faktorių, užkertantis kelią gauti vairuotojo pažymėjimą. H. Tijūnėlienės žodžiais, būna taip, kad žmonės nutyli ir apie patirtus infarktus bei insultus.
T. Tijūnėlienė pripažįsta, kad ne visais atvejais medikai fiziškai pajėgūs patikrinti, ar žmogus sako teisybę apie savo sveikatą.
Vyresniems vairuotojams – dažnesni patikrinimai
Anot medikės, turintieji vairuotojo pažymėjimą sveikatą privalomai turi tikrintis priklausomai nuo amžiaus: iki 59-erių metų tą turi daryti tik vienąkart per penkerius metus, nuo 60-ies – kas trejus metus, perkopusieji septyniasdešimtmetį – kas dvejus metus, o aštuoniasdešimtmečiai ir vyresni – jau kasmet.
Peržvelgus sveikatos ministro įsakymą dėl vairuotojų profilaktinio sveikatos tikrinimo sąlygų galima pastebėti, kad sergant tam tikra liga numatytos ir išimtys. Vairuoti draudžiama neturintiems rankų, kojų, neregiams, kurtiesiems, epileptikams, protiniu atsilikimus sergantiems ir kt. sunkiomis ligomis sergantiesiems. Tiesa, protinio atsilikimo kamuojamieji vairuotojo teises kai kuriais atvejais gali gauti atlikę intelekto testą: rezultatas negali būti mažesnis kaip 70.
Viena akimi reginčiam žmogui kai kuriais atvejais medikų komisija gali leisti vairuoti ne tik traktorių, bet ir automobilį. Galvos svaigimo sindromą, vestibiulinės funkcijos sutrikimų turintieji taip pat gali neprarasti vilties automobilį: šį klausimą tarp mediko ir paciento išsprendus individualiai, pacientui gali būti suteikta teisė vairuoti rankine pavarų dėže valdomą automobilį. Cukriniu diabetu sergantiesiems taip pat gali būti leista vairuoti automobilį – jei tik nebūna sąmonės sutrikimų ir komos būsenų.
Asta VOLKOVAITĖ
