Petras IVANAUSKAS
Praėjusiame "Akistatos" numeryje rašėme apie žmonių grobimus, prisiminėme musulmonų pagrobtus lietuvius. Dėl išpirkos grobiami ir vaikai.
Jei sūnus ar duktė negrįžo į namus
Taip, vaikas gali išeiti iš namų tik tėvams leidus. Taip, jei jis užtrunka bent kelias minutes ilgiau nei leista, privalo paskambinti į namus. Jis tai žino, bet vieną kartą to nepadarė. Ką daryti?
Pirmiausia patiems tėvams reikia paskambinti ar nueiti ten, kur turėtų būti vaikas, ir išsiaiškinti, kas ir kur jį matė paskutinį kartą. Po to žiūrima, ar yra dingusiojo dokumentai, kuo jis apsivilkęs, ką pasiėmęs - gal vaikas susidėjo kuprinę ir iškeliavo su draugais prie upės ar į kaimą pas senelius.
Jei šios paieškos nedavė jokių rezultatų, skambiname į policiją, į ligonines - bent jau sužinosime, kad vaikas, nors ir negrįžo į namus, nėra nukentėjęs, sužeistas ar žuvęs avarijoje. Tai jau irgi šis tas. Tada jau reikia skambinti į policiją ir pranešti, kad dingo vaikas.
Nesitikėkite, kad pareigūnai mes visus darbus ir puls ieškoti brangiausio jūsų turto. Jokiu būdu. Oficiali paieška prasideda po trijų dienų, nes dauguma pradingėlių po paros ar dviejų jau būna namuose.
Jeigu jaučiate, kad vaikui tikrai atsitiko nelaimė, būkite atkaklūs - belskitės į komisariatų duris ir reikalaukite, kad paieška būtų nedelsiant pradėta. Rašykite oficialų pareiškimą, jame neužmirškite nurodyti, kuo jūsų vaikas apsirengęs, kokių išskirtinių požymių jis turi, būtinai pateikite vaiko fotografiją ir įsitikinkite, ar jūsų pareiškimą budėtojas užregistravo.
Net jei policija ir pradėjo paiešką, ieškokite ir patys (vienas šeimos narys turi visą laiką budėti prie telefono). Ir dar - vaikui sugrįžus, neužmirškite apie tai pranešti policijai.
Keturios dienos be sūnaus
1994 metais rugsėjo 14 dieną Lietuvoje bene pirmą kartą buvo pagrobtas vaikas dėl išpirkos. Alytiškiai sutuoktiniai Artūras ir Loreta Lepeškai bei Ramūnas Lukšys (Loretos sesers vyras) pagrobė 9 metų Eimantą, muitininkų iš Kazlų Rūdos sūnų, ir pareikalavo 30 000 dolerių.
... Tą rytą prie į mokyklą skubančio Eimanto priėjo nepažįstama moteris. Ji užėmė berniukui burną ir, jėga įsodinusi į raudonos spalvos mašiną, paguldė ant užpakalinės sėdynės. Liepė tylėti, grasino niekada daugiau neparvežti į Kazlų Rūdą, juoda juosta užrišo akis.
Berniuką nuvežė į Alytų ir įkurdino sodo namelio rūsyje. Tamsoje ir drėgmėje pagrobėjai kartkartėmis apsilankydavo. Tarpusavyje jie kalbėjosi rusiškai, o juodaplaukė moteris Eimantui viską sakydavo lietuviškai. Ji buvo grubi, rėkė. Pabėgti bandžiusį berniuką pagrobėjai mušė, grasino pistoletu arba... suleisti narkotikų.
Tuo metu Kazlų Rūdoje likę Eimanto namiškiai išgyveno nenusakomas dienas. Kankino laukimas ir nežinia. Po pietų suskambėjo telefonas. Atsiliepė močiutė. Rusiškai kalbėjęs vyriškis pasakė: "Ruoškit trisdešimt" ir padėjo ragelį. Pavakare vėl paskambino ir priminė reikalavimą, tik jau Eimanto tėvui: "Tau reikalingas sūnus, o mums - pinigai". Grasino, jog nepaklusus gali būti aukų.
Vilmantas ryžosi pats gelbėti sūnų. Jam buvo liepta penktadienį būti su pinigais Vilniaus geležinkelio stotyje. Surinkęs 10 000 dolerių nuvyko. Prisistatė juodaplaukė moteris ir pasakė: "Jūs ieškote Eimučio? Aš dėl to paties. Turite man kai ką perduoti". Vilmantas bandė sužinoti apie sūnų, bet juodaplaukė paaiškino nieko nežinanti - esanti tik tarpininkė.
Vakare - vėl telefono skambutis. Girtas balsas ir kompanijos triukšmas. "Tu juokauji? Mes taip nežaidžiam. Arba visi pinigai, arba paimsiu ir kitą sūnų, ir bobą", - švokštė balsas. Leido pakalbėti ir Eimantui. "Tėveli, greičiau atvežk pinigėlius", - prašė jis.
Pavykus surinkti dar 5000 dolerių, šeštadienio rytą Vilmantas vėl išvyko į Vilnių. Pinigus atidavė tai pačiai moteriai, o pats grįžo į Kazlų Rūdą laukti vakare pažadėto vaiko.
Tomis dienomis gerai pasidarbavo policija. Nufilmavo pinigų perdavimą, sekė juodaplaukę, bet spaudimo nedarė. Šeštadienio vakare Vilniuje, Alytuje ir Trakuose vaiko pagrobėjai buvo sulaikyti.
Iš rūsio policininkai išlaisvino 4 paras dienos šviesos nemačiusį, šoko ištiktą Eimantą. Jis visų bijojo ir prie pareigūno prisiglaudė tik tada, kai šis pasisakė esąs tėvelio draugas. Vaikas buvo parvežtas į namus laimingiems tėvams ir broliui Martynui.
Sveikatos nepridėjo
Po išlaisvinimo Eimanto sveikata pablogėjo. Medikai konstatavo nervinio pobūdžio kalbos sutrikimą: vaiką naktimis kankino košmarai, sapnuodamas jis, rėkė: "Tik nešauk!" Mokytoja pastebėjo, kad Eimantas labai bijo nepažįstamų žmonių, netoliese sustojusių nematytų, ypač raudonos spalvos, mašinų.
Sugriuvo ir Lepeškų gyvenimas. Artūras Lepeška pasikorė Marijampolės policijos komisariato areštinėje pirmosiomis dienomis po sulaikymo. L. Lepeškienė buvo nuteista 8 metams, o R. Lukšys - 7 metams laisvės atėmimo.
Pagrobė vos ne mamos akyse
Buvo nuteisti ir dar du pagrobėjai - Tomas Jansonas ir V. B. Pastarasis - policininkas. Jiedu, taip pat tikėdamiesi išpirkos, buvo pagrobę vienos pelningai dirbančios firmos komercijos direktoriaus dešimtmetę dukterį.
Į prie namo sustojusį penktos klasės BMW tamsintais langais gyventojai atkreipė dėmesį todėl, kad juo atvažiavę du vyrukai užtvėrė kelią prie šiukšlių konteinerio. Automobilis stovėjo apie dvi valandas, iš jo niekas neišlipo. Jau po keturioliktos valandos gydytoja Audronė, pažvelgusi pro langą, pamatė iš mokyklos grįžtančią dukterį Aušrą. Laiptinės durys rakinamos, tad moteriškė paspaudė automatinio užrakto mygtuką ir ramiai ėmė laukti mergaitės. Dukrai nepasirodžius nieko blogo nepagalvojo ir pati nusileido žemyn - būdavo, kad durų užraktas "sustreikuodavo". Mergaitės lauke nebuvo, tik dideliu greičiu tolyn nuskriejo paslaptingasis BMW su Panevėžio numeriais. Išbėgę susijaudinę kaimynai pasakojo, kad iš automobilio iššokęs jaunas vaikinas įsitempė Aušrelę į automobilį ir nuvažiavo.
Audronė tuoj pat paskambino į policiją ir net pasakė akylesnių liudininkų įsidėmėtus mašinos valstybinius numerius. Žaibiškai buvo paskelbta mergaitės grobikų paieška, į gatves išvažiavo visi tą dieną budėję policininkai. Paskelbus operaciją "Voratinklis", visus iš miesto išvažiuojančius automobilius pradėjo tikrinti automatais ginkluoti pareigūnai.
Pati sugrįžo į namus
Tuo metu pagrobėjai lipniąja juosta užklijavo mergaitei burną, į nosį bandė įkišti kažkokiuose vaistuose suvilgytus tamponus. Drąsi mergaitė apsimetė nualpusi ir klausėsi visų nusikaltėlių pokalbių. Vėliau Aušrelė pareigūnams pasakojo labiausiai bijojusi, kad nebūtų nuvežta kur nors giliai į mišką, iš kur nebūtų radusi kelio namo. Kiek pavažiavę pagrobėjai sustojo ir skubiai pakeitė automobilio numerius. Kaip paaiškėjo vėliau, prie BMW buvo prisukti jau tikrieji valstybiniai numeriai.
Nusikaltėliai savo automobilyje turėjo policijos radijo stotį, tad labai suirzo, kai išgirdo, kad policija jų jau ieško. Supratę, kad iš miesto pasprukti nebepavyks, Šiaurės prospekte stabtelėjo, keikdamiesi nuplėšė mergaitei nuo burnos lipniąją juostą ir išstūmė iš automobilio. Išsigandusi ir kiek sužalotu veidu Aušrelė kreipėsi pagalbos į pro šalį ėjusį praeivį. Ir jis, ir Aušrelė įsidėmėjo tolstančios mašinos tikruosius numerius.
Netrukus mergaitė jau buvo mamos glėbyje. Policininkams beliko tik pasidžiaugti, kad ketvirtokė tokia sumani ir turi puikią atmintį.
Nenusisekę pagrobimai
2001 metų vasarį Telšiuose buvo pagrobtas dešimtmetis Liudas. Vaiko pagrobimą organizavo niekur nedirbantis ir nesimokantis Vaidas Telšinskis, o jam talkino tuo metu dar nepilnametis pusbrolis Tomas. Pagrobtą Liudą jie pririšo virvėmis prie vamzdžio šiluminiame mazge. Tomas per valandą sugebėjo išsivaduoti ir namo grįžo kaip tik tuo metu, kai nevykėliai pagrobėjai už sūnų iš motinos prašė 1500 JAV dolerių. Vietoj jų V. Telšinskiui teismas skyrė 3 metus laisvės atėmimo.
Panašiai trylikamečio Manto pagrobimas baigėsi ir Plungėje. Jis nelaisvėje išbuvo beveik dvi paras.
Užstatu tapo vaikas
Lenkijoje, Krokuvos apylinkėse, vieną gyventoją skolintojai privertė už skolas užstatu atiduoti... aštuonmetį sūnų. Istorija prasidėjo, kai numiręs vyras liko skolingas pinigų. Skolintojai jo žmonai iš pradžių teigė, kad jos vyras liko skolingas apie 100 000 zlotų (95 000 litų), vėliau ėmė teigti, kad skola dar didesnė - 250 000 zlotų. Moteris tokių pinigų neturėjo, tad skolintojai paėmė jos aštuonmetį sūnų - kaip užstatą, kol motina sugrąžins pinigus. Po kurio laiko išsigandusi moteris kreipėsi į policiją. Policininkai sulaikė 26 metų moterį ir 42 metų vyrą, bet berniuko su jais nebuvo. Paaiškėjo, kad vaikas saugomas vienoje kaimo turizmo sodyboje netoli Krokuvos. Jis sugrąžintas motinai, o pagrobėjų laukia teismas.
Venesueloje, 4 ginkluoti užpuolikai banke įkaitais buvo paėmę daugiau kaip 30 žmonių. Tarp jų buvo ir nė mėnesio neturintis kūdikis, dešimtmetis berniukas ir aštuntą mėnesį nėščia moteris. Nusikaltėliai su visais įkaitais elgėsi palyginti žmoniškai, mažyliui leido perduoti sauskelnių ir pieno. Įkaitų vadavimo operacija tęsėsi daugiau kaip parą ir baigėsi laimingai. Visi įkaitai sveiki, o banko plėšikai sulaikyti.
Apie dar vieną nenusisekusį pagrobimą prieš kurį laiką rašė "Lietuvos rytas". Estijoje du vyrai buvo sumąstę pagrobti turtingiausio Estijos verslininko A. Karu dukterį ir pareikalauti 15 mln. eurų išpirkos. A. Karu turtas yra vertinamas maždaug 9000 mln. litų. Jis valdo lošimo namų bendrovę "Olimpic Casino Group", kuriai priklauso lošimo namai ne tik Estijoje, bet ir Latvijoje, Lietuvoje ir kitose šalyse. Tačiau pagrobti verslininko dukters nepavyko - policija užbėgo įvykiams už akių ir sulaikė pagrobėjus.
Net ir pavykus pagrobti vaikus, išpirką paimti nėra taip paprasta, todėl tokių nusikaltimų neturėtų daugėti. Kas kita - kūdikių pagrobimas. Tokių nusikaltimų pasitaikydavo ir anksčiau. Dažniausiai kūdikius vagia psichiškai nesveikos moterys. Išvengusios atsakomybės ir kiek pasigydžiusios, tokios moterys savo "pomėgio" neatsisako.
