Kvietimą diskusijai, kaip apriboti jaunuolių naudojimąsi „TikTok“, „Instagram“, „Snapchat“ ir kitomis populiariomis programėlėmis, gavo ir Lietuva. Ekspertai tokią idėją giria, tačiau ar iš to bus naudos – nežinia. Mat ir dabar patys tėvai savo mažamečiams kuria paskyras socialiniuose tinkluose ir net 7 iš 10 lietuvių mano, kad įbrukti vaikui į rankas telefoną tinkamas amžius – iki 10 metų.
Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Draugauti su varlėmis, drožinėti, sodinti ir kapstytis šiltnamyje bei tiesiog tyrinėti – taip atrodo 9 ir 11 metų Viktorijos vaikų vaikystė be ekranų. Viktorijos dukra ir sūnus neturi nei savo išmanių telefonų, nei planšečių, o per visą savaitę prie ekranų praleidžia vos 2-3 valandas. Daugiausia, kai visa šeima žiūri filmukus per projektorių.
Ir viena valanda per dieną vaikams prie ekranų Viktorijai atrodo daug, mat per savaitę tai sudarytų visą darbo dieną.
Tiesa, moteris dėl savo sprendimo auginti vaikus be ekranų susilaukia kitų tėvų pašaipų ir priekaištų.
„Čia yra susisiekimo priemonė, ir taip toliau, ir panašiai, čia vaikų teisė turėti tą telefoną. Tai gal jų teisė tada ir rūkyti, ir gerti?“, – kalbėjo 2 vaikų mama.
Pasak Viktorijos, kiekvienas tėvas privalo savo vaiką saugoti nuo interneto daromos žalos.
„Kviečiu visus stoti prieš savo vaiką ir pagelbėti jam. Nutraukti nuo ekrano, neduoti jam ekranų“, – sakė moteris.
Siūlo įvesti skaitmeninę pilnametystę
Europos Sąjunga siekia apriboti vaikų prieigą prie socialinių tinklų ir siūlo įvesti skaitmeninės pilnametystės amžių visoje bendrijoje.
„Ministerija ir Lietuva yra gavusi vadinamą „non paper“, kuris reiškia neįpareigojantį pasiūlymą bei diskusiją apie tai, kaip verifikuoti jaunuolius iki 16 metų ir apriboti jų naudojimąsi socialiniais tikslais“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministro patarėjas Karolis Vaitkevičius.
Tai reiškia, kad jaunesni nei 16 metų vaikai norėdami naudotis tokiomis platformomis, pavyzdžiui, kaip „TikTok“ ar „Instagram“, turėtų gauti tėvų leidimą. Kaip techniškai turėtų atrodyti toks skaitmeninės pilnametystės nustatymas – ar reikės pateikti amžių patvirtinančius dokumentus, ar atsiranda galimybė atsirasti skaitmeniniams pasams – ministerija kol kas atsakyti negali.
„Galbūt galėtų atsirasti kažkokia tai tėvų aprobacija, amžiaus patvirtinimas galbūt. Taip pat įpareigojimai įvairioms platformoms, tokioms kaip „TikTok“, „Meta“ ir panašiai, įdiegti papildomas priemones verifikavimui ir apsaugai nepilnamečių nuo neigiamos informacijos“, – svarstė K. Vaitkevičius.
Pasak „Skaitmeninės etikos centro“ atstovų, Europos siūlymas yra geras norint bent kiek apsaugoti jaunuomenę nuo žalingo turinio ir priklausomybės socialiniams tinklams, bet nepakankamas suvaldyti didžiųjų technologijų kompanijų apetitą pelnams uždirbti, tad mano, kad ribojimai turėtų būti dar griežtesni.
„Įskaitant ir draudimą naudoti priklausomybę sukeliantį dizainą, ir nepilnamečiams skirtas reklamas. Mes taip pat už tai pasisakome. Ir taip pat įvesti privalomą informavimą, kuris kiekvienam vartotojui pasakytų, kiek tu jau laiko esi praleidęs interneto platformose“, – kalbėjo centro bendraįkūrėja Renata Gaudinskaitė.
Tėvai paskyras kuria net pradinukams
Lietuvos moksleivių sąjungos atstovai sako, kad vaikai nori dialogo su savo tėvais. Negana to, tėvai išties ne visada žino, ką jų vaikai žiūri internete, tad skaitmeninio raštingumo, pasak Lietuvos moksleivių sąjungos, turėtų mokytis ne tik vaikai, bet ir jų tėvai.
„Moksleivis nėra vienintelė sudėtinė dalis šioje problemoje. Turėtų tėvai irgi suprasti, ką reiškia socialinės medijos, kaip jos veikia“, – teigė sąjungos viceprezidentė Melita Mikalevičiūtė.
Tad ar Europos siūlomas draudimas išgelbėtų vaikus nuo socialinių tinklų – klausimas lieka atviras. Mat patys tėvai socialiniuose tinkluose kuria paskyras net pradinukams, nors minimalus amžius nuo kada galima jungtis yra nuo 13 metų.
„Tai nepagrįsta jokiais moksliniais tyrimais. Tai yra amžius, nuo kurio Jungtinėse Amerikos Valstijose yra leidžiama pradėti rinkti duomenis apie vaikus. Ir jis kažkaip įsigalėjo ir tapo norma“, – aiškino R. Gaudinskaitė.
„Skaitmeninio etikos centro“ užsakymu „Spinter“ atlikta apklausa parodė, kad lietuviai telefonus vaikams į rankas kiša labai anksti. Net 70 procentų tautiečių mano, kad vaikui įteikti pirmąjį telefoną tinkamas amžius – iki 10 metų imtinai. Be to, kai vaikams viskas pasiekiama lengva ranka, net ir tėvų uždėtus ribojimus jie randa kaip apeiti – klausia to dirbtinio intelekto.
Tokių tėvų, kurie kontroliuoja ir domisi kuo jų vaikai užsiima internete, pasak „Skaitmeninės etikos centro“, yra absoliuti mažuma. Tad ir įgyvendinus Europos siūlymą, išlieka rizika ar tėvai turės užtektinai žinių ir sugebės įvertinti, ar jų vaikas pakankamai subrendęs prisijungti prie tam tikro socialinio tinklo, ar ne.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
