Živilė KAVALIAUSKAITĖ
Vagystė iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus Chaimo Frenkelio vilos baigėsi laimingai: pavogtas antikvarinis pistoletas per dvi savaites turėtų grįžti į muziejų. Muziejininkai svarsto, ar saugoti eksponatus po devyniais užraktais, ar priartinti prie lankytojų? Nelegalioje vertybių rinkoje Lietuva yra tranzitinė šalis.
Stiprins apsaugą
„Šiaulių kraštas“ rašė, kad antikvarinis XIX amžiaus vidurio vokiškas šešiavamzdis 12-ojo kalibro pistoletas „Marijeta“ iš „Aušros“ muziejaus Chaimo Frenkelio vilos Žaliosios svetainės buvo pavogtas šeštadienį.
Kad apsauginių, šaltųjų ir šaunamųjų ginklų stende nebėra vieno eksponato, muziejininkai pamatė 13 valandą 26 minutės: po dviejų užsienio valstybių grupių ekskursijų.
Pasak „Aušros“ muziejaus direktoriaus Raimundo Balzos, vaizdo įrašas rodo, kad atsilikęs nuo grupės, prie stendo liko lankytojas iš Latvijos.
Įtariamasis Latvijos pilietis buvo sulaikytas per valandą, pas jį rastas pavogtas antikvarinis ginklas. Pirmadienį teismas vyrą leido suimti dešimčiai parų. Už vagystę jam gresia bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas. Jis gali neišvengti ir laisvės atėmimo iki šešerių metų.
Eksponatas, įvertintas 2800 litų, nebuvo pats vertingiausias, bet vienintelis toks muziejuje. Policija direktoriui žadėjo, kad ginklas į muziejų grįš per dvi savaites.
Po incidento muziejuje bus stiprinama apsauga.
„Kuo modernesnė technologija, tuo ji mažiau matoma, efektyvesnė, bet brangesnė. Galvojame ir apie detektorius, kokie būna prekybos centruose. Muziejininkai lankytojus stebės dar aktyviau“, – sako R. Balza.
Atpažino pavogtą skulptūrą
Per beveik septyniolika R. Balzos darbo muziejuje metų eksponatas pavogtas pirmą kartą. Bet tai – ne pirma vagystė muziejaus istorijoje. Prieš keletą metų muziejus susigrąžino medinę skulptūrą, pavogtą apie 1976-uosius.
Šią skulptūrą jau nepriklausomos Lietuvos laikais bandyta išvežti į užsienį. Prieš tai ji parodyta ekspertams dėl leidimo išvežti. Ekspertams kūrinys pasirodė matytas (skulptūros nuotrauka buvo publikuota „Lietuvių liaudies meno“ albume).
Apie ją pranešta „Aušros“ muziejininkams. Jie dar kartą kreipėsi į policiją, nes byla nebuvo nutraukta. Skulptūrą, perėjusią ne per vieno savininko rankas, pavyko susigrąžinti.
1991 metais, per tragiškus sausio įvykius, ultrapatriotai, įsiveržę į Aušros alėjoje esančius muziejaus rūmus, išsivežė ginklus Aukščiausiajai Tarybai ginti. Šiuos ginklus muziejus atgavo be policijos įsikišimo.
Patrauklumas ar saugumas
„Aušros“ muziejus didžiuojasi dailės kolekcija, unikalia japonų Edo laikotarpio graviūrų kolekcija.
Muziejaus eksponatų apsauga, pasak direktoriaus, priklauso nuo rinkinio ir finansinių galimybių. Ikikriziniu laiku įdiegta apsaugos, vaizdo stebėjimo sistema.
„Interjerinis eksponavimo būdas, kaip Ch. Frenkelio viloje, leidžia žmogui iš arti pamatyti daikto faktūrą, įrašus. Bet iškyla saugumo problema. Galima eksponatą laikyti po devyniais užraktais ir devyniais stiklais, bet kiek tai bus patrauklu lankytojams?“ – svarsto R. Balza.
Muziejuje yra nemažai eksponatų, kurių apsauga sustiprinta. Jie stebimi visą parą, eksponatus pajudinus, tą pačią akimirką suveiktų signalizacija. Muziejininkai iš karto žinotų, prie kurio eksponato prisiliesta.
Kai kuriuos ne tokius brangius eksponatus saugo atitvertos zonos. Budi muziejininkai.
Išskirtiniai reikalavimai
Muziejininkai, norėdami atsivežti parodų, kolekcijų, susiduria su specifiniais prašymais.
Pasak R. Balzos, organizuojant tarptautines parodas, Ch. Frenkelio viloje buvo tikrinamos durys, apsaugos sistema, budintis režimas, langai.
Kai kuriems daiktams buvo prašoma specialios vitrinos su neperšaunamu stiklu, tinkamu mikroklimatu. Labai svarbus ir draudimas arba garantas. Būna, kad už eksponatą prašoma 1,5–2 milijonų eurų draudimo.
Ch. Frenkelio vilos palėpėje planuojama įrengti 500–600 kvadratinių metrų parodų erdvę, tinkamą garsioms kolekcijoms pristatyti. Ši vieta turėtų atitikti aukščiausią tarptautinių parodų lygį ir dėl saugumo.
Vizitavo „žvalgai“
Kelmės krašto muziejaus direktorė Danutė Žalpienė sako, kad vagysčių kol kas pavyko išvengti. Pastate yra apsaugos ir priešgaisrinės signalizacijos.
„Eksponatus saugo stiklas, vitrinos yra rakinamos. Sales prižiūri darbuotojas, vedantis ekskursiją. Jei ekskursija didesnė, būna sudėtinga“, – sako direktorė.
Patyrę muziejininkai atpažįsta tipinius lankytojus, todėl direktorei įstrigo „žvalgai“.
„Intelekto nesugadintais veidais įdėmiai apžiūrėjo visas ekspozicijas, net gana brangią knygutę nusipirko. Buvo neramu. Juos lydėjusiai darbuotojai patariau į vieną salę nevesti“, – prisimena direktorė.
2000 metų rugsėjį Užvenčio kraštotyros muziejuje nusikaltėliai pavogė archeologinių iškasenų. Apsaugos priemonių muziejuje nebuvo.
Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio direktorius Egidijus Prascevičius su vagystėmis Burbiškio dvare ar Kleboniškių kaime nesusidūrė.
„Budi žmonės. Žinoma, eksponatai galėtų būti saugesni. Gal reikėtų labiau reguliuoti judėjimą, kad lankytojai ne visur galėtų įeiti“, – svarsto direktorius.
Nelegali rinka egzistuoja
R. Balza, kuris yra ir Lietuvos muziejų asociacijos valdybos pirmininkas, mano, kad šalies muziejai yra gana saugūs, bet apsaugos sistemas reikia modernizuoti.
Rajonuose yra muziejų, kurie dėl saugumo žengia tik pirmuosius žingsnius. Jiems eksponatai, parodos neskolinami.
„Skolindami kolegoms, įvertiname apsaugą. „Aušros“ muziejui lengvai skolina ir Dailės, ir Nacionalinis, ir M. K. Čiurlionio muziejai. Mūsų apsaugos sistema nėra prastesnė nei Vilniuje.“
Vienas iš prevencijos būdų – rinkinių publikavimas. Išleisti rinkinių katalogai, albumai daiktą „pririša“ prie konkretaus muziejaus, informacija pasklinda tarp profesionalų, specialistų.
Lietuvoje, sako R. Balza, meno, antikvaro vertybių rinka nedidelė, organizuojami tik keli oficialūs aukcionai.
Bet nelegali rinka egzistuoja, tik rimtesnių kriminalų nefiksuota. Lietuva šioje rinkoje yra labiau tranzitinė valstybė.
