Rekordiškai dideliame siekiančiųjų Respublikinės Panevėžio ligoninės vadovo kėdės medikų būryje – vienas teisininkas Vismantas Matulas, Seimo nario Antano Matulo sūnus. Gydytojo išsilavinimo ir vadovavimo gydymo įstaigai patirties neturintis jaunas konservatorius stos prieš patyrusius medicinos vilkus, iš kurių vienas, kaip ir sveikatos apsaugos ministras, yra socialdemokratas.
Tarp būrio medikų – vienas teisininkas
Kitą savaitę, gegužės 30-ąją, konkurse dėl Respublikinės Panevėžio ligoninės direktoriaus kėdės varžysis 7 gydytojai ir vienas teisininkas. Pastarasis – šiuo metu Vilniuje privačia praktika besiverčiantis 33 metų Vismantas Matulas mano turįs nedaug galimybių laimėti ne kiek dėl kompetencijos stokos, kiek dėl politinių aspektų. Jis priklauso Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijai.
Politinio lojalumo valdantiesiems atžvilgiu konkurse visi koziriai yra Pakruojo ligoninės vyriausiojo gydytojo Vyganto Sudario, kartu su sveikatos apsaugos ministru Vyteniu Andriukaičiu priklausančio tai pačiai Socialdemokratų partijai, rankose. V. Sudaris pretenduoja ne tik į Panevėžio ligoninės, bet ir Respublikinės Šiaulių ligoninės direktoriaus vietą.
Jį praėjusiuose savivaldos rinkimuose pinigais parėmęs buvęs Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Sveikatos priežiūros išteklių vyriausiasis specialistas vilnietis Edvinas Ašoklis, be Panevėžio ligoninės direktoriaus kėdės, taikosi dar ir į Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės vadovo postą.
Vadovauti didžiausiai apskrities gydymo įstaigai siekiantys trys šios ligoninės ilgamečio vadovo Česlovo Gutausko pavaduotojai Albinas Ivonaitis, Eugenijus Preidis ir Ramunė Paliokaitė bei jų konkurentas Panevėžio teritorinės ligonių kasos direktorius Jonas Narbutas yra nepartiniai.
Eiti Panevėžio ligoninės direktoriaus pareigas norą pareiškęs Jonavos ligoninės vyriausiasis gydytojas Ivanas Dorošas praėjusiuose savivaldos rinkimuose dalyvavo kaip Liberalų ir centro sąjungos atstovas.
Ligoninei 35 metus vadovaujantis 76 metų Česlovas Gutauskas konkurse nedalyvauja. Jis nekomentuoja, ką norėtų matyti savo įpėdiniu.
Laimėjimas prilygtų stebuklui
Pasak V. Matulo, dalyvauti konkurse jis nusprendė norėdamas pasitikrinti savo jėgas ir… išmėginti laimę.
„Konkurso nuostatai nereikalauja, kad kandidatas turėtų gydytojo išsilavinimą. Taigi mano profesija – ne kliūtis, o galbūt netgi pranašumas. Manau, kad turiu pakankamai teisės ir vadybos žinių. Daug metų dirbau Valstybinio medicininio audito prie Sveikatos apsaugos ministerijos Teisės skyriaus vedėju, turiu patirties rengiant sveikatos priežiūros sistemos teisės aktus, atstovavau savo įstaigai teismuose. Kita vertus, būtų stebuklas, jeigu laimėčiau. Tai reikštų, kad konkurso komisijai kandidato partinė priklausomybė visiškai nesvarbi“, – kalbėjo konservatorius.
V. Matulas patikino dėl dalyvavimo konkurse tėvo A. Matulo nuomonės neklausęs.
Socialdemokrato V. Sudario „Sekundei“ vakar pakalbinti nepavyko – jis buvo išvykęs į konferenciją.
Ne visi kalbūs buvo ir vadinamieji vietiniai kandidatai. Ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoja Konsultacijų poliklinikos ir vaikų ligų reikalams R. Paliokaitė pareiškė nieko nekomentuosianti.
Č. Gutausko pavaduotojas akušerijai ir ginekologijai A. Ivonaitis vakar, matyt, buvo labai užsiėmęs, nes neatsiliepė nei laidiniu, nei mobiliuoju telefonu. Abu jie yra patyrę gydytojai ir administratoriai, kaip ir jų kolega E. Preidis.
Jis 20 metų vadovavo Panevėžio infekcinei ligoninei, o prieš trejus metus ją prijungus prie Panevėžio ligoninės tapo Č. Gutausko pavaduotoju Infekcinių ligų korpusui.
E. Preidis neslėpė, kad dalyvauti konkurse jį paskatino ligoninės vadovas. Infektologas sutiko, nes jaučiasi pakankamai kompetentingas. Sėkmės atveju jis tiesiog palypėtų aukščiau karjeros laipteliu.
Gydytojas akcentavo, kad atlyginimas jam nėra didelis motyvas siekti tokios karjeros.
„Uždirbčiau gal apie 20 procentų daugiau, bet ne tai svarbiausia“, – sakė jis.
Beje, Panevėžio ligoninė, skirtingai nei kitos viešosios gydymo įstaigos, viešai neskelbia informacijos apie vidutinį darbuotojų atlyginimą. Tai sužinoti gana sudėtinga ir žurnalistams.
Šiuo metu atostogaujančios ligoninės vyriausiosios buhalterės Ramunės Lukšienės pavaduotoja sakė, kad šiuo klausimu kompetentinga kalbėti tik viršininkė.
Panevėžio teritorinei ligonių kasai 16 metų vadovaujantis pulmonologas J. Narbutas teigia, kad pagrindinė priežastis, kodėl jis dalyvauja konkurse Panevėžio ligoninės direktoriaus pareigoms eiti, – noras pakeisti veiklos pobūdį. Jis jaučiasi pakankamai ilgai užsibuvęs vienoje vietoje ir norėtų savo žinias ir patirtį pritaikyti ligoninės valdyme – kitame sveikatos priežiūros administravimo bare.
Tiesa, prieš tapdamas Panevėžio teritorinės ligonių kasos direktoriumi, J. Narbutas 8 metus vadovavo tuomečiam „Ekrano“ profilaktoriumui. Teritorinės ligonių kasos vadovas, jeigu laimėtų konkursą ir atsisėstų į Č. Gutausko kėdę, nelaikytų, kad padarė karjerą.
Jo nuomone, Teritorinės ligonių kasos ir ligoninės vadovo portfeliai yra lygiaverčiai.
J. Narbutas sako nesidomėjęs, kiek uždirbtų, bet žino, kad ne mažiau nei dabar.
2013 metų I ketvirtį vidutinis Panevėžio teritorinės ligonių kasos direktoriaus atlyginimas neatskaičius mokesčių buvo 6 102 litai.
______________________________________
Daugiausia kandidatų
„Sekundė“ jau rašė, kad SAM yra paskelbusi konkursus direktoriaus pareigoms eiti 10 jai pavaldžių didelių šalies ligoninių: Vilniaus universitetinės, respublikinių Klaipėdos, Kauno, Šiaulių ligoninių, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų ir kt.
Panevėžio ligoninė – vienintelė, kuriai vadovauti panoro tiek daug – net 8 kandidatai. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus vietą užimti pageidauja 7, kitose ligoninėse – po 3–4 ar 1–2 kandidatus.
Visoms konkursų komisijoms, išskyrus dvi – Kauno klinikų ir Vilniaus universiteto Žalgirio ligoninės vadovui išrinkti, vadovaus sveikatos apsaugos ministras V. Andriukaitis.
Išrinkus konkursų laimėtojus, ministerija kreipsis į specialiąsias tarnybas, kad patikrintų jų reputaciją. Jeigu laimėtojas bus švarus, ministerija su juo nuo liepos 1 dienos sudarys 5 metų terminuotą darbo sutartį.
Jai pasibaigus, gydymo įstaigų vadovai turės pasitraukti iš užimamų pareigų arba vėl dalyvauti konkurse. ______________________________________
Inga SMALSKIENĖ