Atviras Seimo nario Valentimo Mazuronio laiškas Vidaus reikalų ministrui Raimundui Palaičiui:
Šiandien, susipažinęs su informacija, kad aukšti Jūsų ministerijos pareigūnai išvyko į Maltą mokytis anglų kalbos, kai toje šalyje angliškai geba kalbėti vos 2 procentai gyventojų, kreipiuosi į Jus, siūlydamas kiekvieną rytą pusryčiauti vykti į Niujorką! Įskaitant tai, kad ten veikia Jungtinių tautų organizacijos būstinė, įvairūs tarptautiniai fondai, tokie pusryčiai be jokios abejonės, tiek Jūsų kvalifikacijai, tiek mums visiems ir visai mūsų valstybei atneš didelės naudos. Juk pasisemsite įvairiausios patirties, išmoksite daug naujų dalykų. Turiu vilties, kad galbūt net suprasite, kam iš tiesų pirmiausia reikėtų skirti pinigus.
Pasvarstęs nutariau, kad jeigu jau Jūsų pavaldiniai važiuoja mokytis anglų kalbos ten, kur ja niekas nekalba, vietoje to, kad tobulintųsi Vilniuje, juk čia siūloma tiek daug kalbos kursų, tai pats ministras jokiais būdais neturėtų nusileisti pavaldiniams, o pasirinkti žymiai brangesnes, dažnesnes ir turiningesnes keliones. Rezultatas iš esmės būtų lygiai toks pat, o prestižas Jums, kaip ministrui, daug didesnis nei keliauti mokytis į Maltą.
Ir visai nesvarbu, kad Lietuva neturi pinigų, kad pensijos vis dar neatstatytos, kad minimalus darbo užmokesti niekaip nepadidinamas, nors profsąjungos prašo jau seniai. Mes lietuviai esame kantrūs patriotai! Argi dėl tokio svarbaus reikalo kaip mūsų Vidaus reikalų ministro pusryčiai, pramogos ir galų gale išprusimas, neverta pakentėti ir dar kurį laiką pabūti patiems nepusryčiavus, vaikų nepamaitinus ir vaistų neįsigijus. Mes juk galime apsieiti ir be Maltos, ir be Niujorko ir net be Palangos! Kentėjome tiek laiko, pakentėsime ir dar truputį, kol visi mūsų ministrai ir jų pavadiniai už mūsų pinigėlius pakeliaus...
