Europos Sąjunga kuria papildomus kriterijus, kuriais būtų vertinamos valstybės, norinčios tapti Bendrijos narėmis, teigia Lietuvos europarlamentaras Vytautas Landsbergis. Jo nuomone, taip ES kuria dvigubus standartus.
Šiuo metu Europos Parlamente svarstomas ES plėtros strategijos projektas numato, jog šalia 1993 metais nustatytų Kopenhagos kriterijų, prisijungti norinčioms šalims būtų taikomas ir dar vienas reikalavimas - neturėti teritorinių problemų.
„Teikiamas ES plėtros strategijos projektas praktiškai užkirstų kelią naujoms narystėms Europos Sąjungoje“, - teigia V.Landsbergis.
Pasak jo, išeina, jog ES naudoja dvigubus standartus, nes, tarkime, prie ES šliejantis Kiprui, nebuvo keliama tokia sąlygą, nors Kipro graikų valstybė turi neišspręstų teritorinių ginčų su Turkija, kuri saloje yra įkūrusi pasaulyje nepripažintą Kipro turkų valstybę.
„Dokumente surašyta kliūčių dar kur kas daugiau, ir jeigu jos taps plėtros taisyklėmis, praktiškai ES nukryps į uždarą bendriją“, - teigė Lietuvos atstovas, kurio nuomone, tokių sąlygų nustatymas gali būti priedanga į ES nepriimti Gruzijos, kuri neužtikrina kontrolės separatistiniuose regionuose - Abchazijoje ir Pietų Osetijoje.
Lietuva remia Gruzijos euroatlantinę integraciją bei siekia, jog šalis turėtų galimybę tapti NATO, o ateityje, galbūt ir ES nare.
Minėta ES plėtros strategija šiuo metu yra svarstoma EP komitetuose, tačiau net jei dokumentas bus priimtas, jis tebus rekomendacinio pobūdžio.
Europos Vadovų Taryba 1993 metais nustatė politinius, ekonominius ir teisės suderinamumo kriterijus, kuriuos turi atitikti šalys, norinčios tapti ES narėmis. Šie kriterijai vadinami Kopenhagos kriterijais.
Politiniai kriterijai apima institucinį stabilumą, demokratinę ir teisinę valstybės sanklodą bei pagarbą žmogaus ir mažumų teisėms. Į ekonominių kriterijų tarpą įeina veiksminga šalies kandidatės rinkos ekonomika ir sugebėjimas konkuruoti ES, o teisės suderinamumas reiškia šalies kandidatės įsipareigojimą iki narystės suderinti savo ir ES teisyną.
Šiuo metu ES šalimis kandidatėmis yra paskelbusi Kroatiją, Turkiją ir Makedoniją, tik su šia valstybe derybos dėl narystės dar nepradėtos. Kitos valstybės - Serbija, Albanija, Bosnija ir Hercogovina, Juodkalnija yra pasirašiusios vadinamąją Asociacijos sutartį ir siekia narystės. Ukraina ir Gruzija tik deklaruoja savo siekius ir šiuo metu su ES bendrauja kito pobūdžio formatais.
