Nepilnus metus Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriumi dirbantis Vygantas Gudėnas galių sakosi turįs nemažai, bet galimybių įgyvendinti strateginius dalykus - mažokai. Dėl to dažniausiai dirbama pagal gaisrų gesinimo taktiką. Vienas pastaruoju metu administracijos direktoriaus Vyganto Gudėno pasirašytų įsakymų numato asignavimų valdytojais skirti Savivaldybės administracijos ir jos struktūrinių padalinių - departamentų bei Vaiko teisių apsaugos skyriaus - vadovus.
V. Gudėnas interviu Eltai pabrėžė, kad kartu su finansais vadovai turi prisiimti ir visą atsakomybę už jų kuruojamų sričių valstybės tarnautojų darbą. Kol kas tokios atsakomybės neretai pasigendama.
- Administracijos direktoriaus poste pernai, lapkritį, pakeitėte savo bendrapartietį konservatorių Arūną Keserauską, daug kalbėjusį apie būtinybę įgyvendinti savivaldybės administracijos reformą. Panašiai kalbėdavo vadovai ir ankstesnėse tarybos kadencijose. Visuomenei netgi paskelbta: reforma vyksta. Tai ar davė ji nors kokių lauktų rezultatų?
- Nuo skyrių pavadinimų pakeitimų darbas savivaldybėje tikrai negali pagerėti. Aišku, reformų iniciatoriai galvojo, tai bus pasiekta pakeitus dalį personalo. O kas pasikeitė? Tik departamentų direktoriai: nauji žmonės atėjo laimėję konkursus. Bet žemesnėse grandyse liko tie patys, tik švietimo skyriuje vieną skandalais pagarsėjusią moteriškę už girtuoklystes iš darbo išmetėme. Bet švietime vieną papildomą skyrių įvedė - Audito. Ką tas skyrius daro, nežinau, tik stebiuosi, kai mane prašo siųsti auditorių buvusią profsąjungą audituoti. Vadinasi, nelabai išmano, ką turi veikti.
- Tai kur po rinkimų dedasi skelbtos partinės programos: įvykdysim, padarysim, viskas bus geriau, jei valdžia savam dvare nelabai tinkamai tvarkosi?
- Manau, tvarkysimės tikrai geriau, kai Savivaldybės kontrolieriaus tarnyba, miesto tarybos pavedimu, atliks Kauno miesto savivaldybės administracijos funkcijų paskirstymo ir žmoniškųjų išteklių poreikio analizę. Būtent ši tarnyba, kaip audito ir kontrolės institucija, prižiūri, kaip vykdomas Savivaldybės biudžetas. Jos sumanymu, formuojant Savivaldybės biudžetą, asignavimų valdytojais dera paskirti aukščiausius įgaliojimus ir atsakomybę turinčius Savivaldybės administracijos padalinių vadovus.
- Vienas iš vicemerų, kurių dabartinis Kauno tarybos vadovas turi daugiau nei jų turėdavo iki tol buvę merai, - keturis, sako: departamentų savivaldybėje visai nereikia. Vicemero Stepono Vaičikausko nuomone, departamentai - gerinant administracijos valdymą, nepasiteisinusi tarpinė grandis, ar tikrai?
- Jei tiesiai šviesiai, būtų sudėtinga dirbti be departamentų. Jų vadovai savo kuruojamose srityje nemažai nuveikia telkdami pavaldinius kokybiškam darbui kauniečių labui. Vicemero nuomonė svarstytina, kaip ir kito politinio antstato samprotavimai, idėjos, net jei tai neretai neduoda jokio rezultato.
Kaip reikalaujama atsakomybės iš departamentų vadovų, taip dalytis atsakomybę turėtų ir keturios prie miesto vairo esančios partijos. Tad siūlyčiau daugiau atsakomybės imtis ir vicemerams. Jei suformuluoji idėją, turi pasirūpinti ir kuo geresniu jos įgyvendinimu. Dažniausiai būna taip: mūsų valia, mūsų norai, - administracija privalo vykdyti.
Pasigendu politikų priimtų sprendimų išbaigtumo. Pavyzdžiui, už transporto plėtrą yra atsakingas vienas iš vicemerų. Na, ir ką? Administracijos pastangomis viskas daroma, jis tik paklausia: ar padarėt? Jei rezultatas geras, sako: „Mes padarėm“.
- Ar daug galių turi pats savivaldybės administracijos direktorius?
- Galių tai nemažai, bet galimybių įgyvendinti strateginius dalykus - mažoka. Dažniausiai dirbama pagal gaisrų gesinimo taktiką: čia - duobės, lekiam, užtaisom. Ten reikia paremontuoti, bet pinigų trūksta: atidedam. Lekiam ten, kur pakaks turimų lėšų. Dabar, kai prasidėjo priešrinkiminis laikotarpis, daug kas nori rinkėjams pasirodyti. Ir reikalauja daryti tą ar aną, nors pagal darbų eiliškumą ir reikėtų palūkėti. Taip griūna visos strategijos.
Prieš tapdamas administracijos direktoriumi dirbau miesto tarybos sekretoriumi. Eidamas į dabartines pareigas žinojau, koks darbų krūvis laukia. Tačiau tik padirbęs keletą mėnesių, realiai suvokiau problemų mastą. Gerai bent tiek, kad iki savivaldybės dirbdamas Veršvų mokyklos direktoriumi pats praėjau visą kelią, kurį turi nueiti siekiantys įgyvendinti kokį nors projektą Europos Sąjungos lėšomis. Mokyklos rekonstrukcijai gauti iš Europos Sąjungos trejetą milijonų nebuvo lengva. Bet tas kelias, kaip dabar aišku, - vertinga patirtis, kuri ypač praverčia organizuojant visus su Kauno sporto ir pramogų arenos statyba susijusius procesus.
- Jūs irgi manote, kad be arenos Kaunas „numirs“, kad tai - vienintelis miestui būtinas jo plėtrą ir gyventojų gerovę iliustruojantis objektas?
- Ne, taip negalvoju. Bet, kai reikalas pradėtas, reikia jį ir pabaigti. Nors objektų, kurie Kaunui būtini, yra kur kas daugiau. Tai - Marvelės gatvės, Aleksoto prietilčio, Ražanausko sankryžos sutvarkymas, Vilijampolės, Panemunės, Jiesios tiltų remontai.
- Ar negėda miestui, kad savivaldybė daugiau nei pusę milijono litų kainuojantį tualetą prie savojo Kauno simbolio - istorinės pilies - stato paskolos lėšomis?
- Gėda būtų, jei visai jo nestatytų. Žinoma, yra konteinerinių įrenginių, kurie tik keliasdešimt tūkstančių litų kainuoja: atveži - pastatai. O šitas prie pilies bus pritaikytas prie istorinės ir architektūrinės aplinkos, turės patalpas valytojų tarnybai. Plastikų prie pilies nepridėsi, todėl ir kaina atitinkama.
- Lietuvoje garsėjote kaip geras mokyklos vadovas. Ko reikėtų, kad pagarsėtumėte ir kaip savivaldybės administracijos direktorius?
- Visų pirma čia dirbti reikia geležinės sveikatos. Nors jos reikia ir mokykloje. Darbas savivaldybėje - visai kitos, tai vieno žmogaus pastangomis kažin ko stebėtino sunku nuveikti. Mokykloje direktorius atsakingas už mokinius ir pedagogus. O čia - Kaunas ir kauniečiai. Ir atsakomybė administracijos vadovui tenka nepalyginamai didesnė negu dirbant mokykloje ar kokioje įmonėje. Bet aš atsakomybės nevengiu, todėl neabejoju: mums pavyks nuveikti daug gerų darbų.
- Dėkoju už pokalbį.
Kalbėjosi Birutė Mačienė
