Atsako ekonomistas, Lietuvos draudimo brokerių įmonių asociacijos ir Draudimo brokerių rūmų Garbės teismo narys Vladas Černiauskas.
Paprastai pasakius, pensijų anuitetas – tai pinigų srautas, pastovios išmokos, kurios anuiteto sutartį pasirašiusiam žmogui garantuojamos nuo išėjimo į pensiją iki pat jo mirties. Priklausomai nuo susitarimo su Pensijų fondo valdytoju (dažniausiai tai yra draudimo bendrovė), sukaupta pinigų suma gali būti išmokama kas mėnesį arba kas tris mėnesius.
Kokios tai lėšos, kurias sukaupus, privalu įsigyti pensijų anuitetą? Tai pinigai, kuriuos asmuo sukaups II-osios pakopos pensijų fonde, ir pagal šios dienos nuostatas, jei sukaupta suma sudarys 32 tūkst. ar daugiau litų, žmogus privalės pasirašyti pensijų anuiteto sutartį, pagal kurią jam iki gyvos galvos ir bus mokamos pensijų anuiteto išmokos, kurių dydis priklausys nuo sukauptos sumos dydžio.
Jei suma bus mažesnė nei 32 tūkst. litų, žmonėms suteikiama galimybė pasirinkti ar iškarto persivesti visą sukauptą sumą į savo asmeninę sąskaitą ir naudoti ją savo nuožiūra, ar visgi pasirašyti anuiteto sutartį, idant sukaupti pinigai nebūtų išleisti trumpalaikiams poreikiams patenkinti, kas dažnai atsitinka, „netikėtai“ gavus didesnę ar mažesnę pinigų sumą.
Beje, žmonės, sukaupę lėšas ir kitais būdais (iš gyvybės, pensijų draudimo įmokų, asmeninių santaupų ir kt.), gali jau šiandien savanoriškai pasirašyti pensijų anuiteto sutartį.
Kokie yra pasirinkimai sudarant pensijų anuiteto sutartį? Pinigai bet kuriuo atveju mokami „iki gyvos galvos“, skirtumas tik tas ar sutartis sudaryta su ar be paveldėjimo teisės.
Pirmasis variantas – anuitetas be paveldėjimo teisės. Tai yra, kai II-osios (ar III-iosios, jei asmuo pats to pageidauja) pakopos pensijų fonduose sukaupta suma perduodama bendrovei, vykdančiai anuitetines išmokas, ir pasirašius pensijų anuiteto sutartį, žmogui iki gyvenimo pabaigos tam tikru sutartu dažnumu mokamos tam tikro dydžio anuitetinės išmokos, kaip minėjau, priklausomai nuo sukauptos sumos dydžio.
Šiuo atveju apskaičiuota anuiteto išmokos suma būtų mokama tiek ilgai, kiek žmogus gyvens. Tačiau, jeigu jis mirtų kad ir po metų, sukaupti ir „neišnaudoti“ pinigai liks bendrovei ir jokie artimieji jau negalės į tą sumą pretenduoti.
Norint, kad pensijų dalyviui mirus, tie pinigai būtų paveldimi, reikėtų pasirašyti sutartį su paveldėjimo teise ir tam šiuo metu yra labai konkretūs pasirinkimai: garantuojama paveldėjimo teisė penkeriems, dešimčiai arba penkiolikai metų.
Tai reiškia, kad anuiteto gavėjui mirus anksčiau nei per 5, 10 ar 15 metų nuo pensijos pradžios, neišnaudota sutarta pinigų suma būtų paveldima. Iš to daryčiau išvadą, kad žmogui sukaupusiam didesnę sumą pinigų, žinoma, priklausomai nuo sveikatos būklės, vertėtų pasirašyti sutartį su paveldėjimo teise, kad ankstyvesnės mirties atveju neišnaudoti pinigai galėtų atitekti jo artimiesiems. Be abejo, tai priklauso ir nuo žmogaus šeimyninės padėties – jei žmogus yra vienišas, gal būt tai jam nėra aktualu.
Verta atkreipti dėmesį, kad šie keturi anuiteto variantai šiek tiek skiriasi išmokų dydžiu. Kuo ilgesnis paveldėjimo laikotarpis pasirenkamas, tuo mėnesinė išmoka būna mažesnė. Pasirinkus anuitetą be paveldėjimo teisės, kas mėnesį gaunamos didžiausios išmokos. Šis skirtumas siekia maždaug 5–15 litų per mėnesį.
Kol kas galimybės pasirinkti ilgesnį paveldėjimo laikotarpį nėra, tačiau ateityje jis gali ilgėti. O šiandien statistiškai žinoma, kad žmonės išėję į pensiją gyvena vidutiniškai apie 20 metų.
Taip pat svarbu žinoti, kad, jeigu II-osios pensijų pakopos dalyvis miršta nesulaukęs pensinio amžiaus, jo sukaupta suma taip pat yra paveldima, ir atitenka teisėtiems paveldėtojams.
