Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės atstovai Lietuvos prezidento, Vyriausybės ir Seimo atstovų prašo supaprastinti konsulinių paslaugų teikimo tvarką šalies užsienio atstovybėse.
Bendruomenės atstovų ketvirtadienį išplatintame pranešime teigiama, jog šiuo metu konsulinių paslaugų teikimo sistema - sudėtinga, nepaslanki, paprasčiausių dokumentų tvarkymas atima daug laiko, pastangų ir nemažai kainuoja, o kai kurie teisės aktų reikalavimai yra absurdiški.
Jungtinės Karalystės lietuviai nori, jog būtų atsisakyta reikalavimo gimusiam vaikui išduodant kelionės dokumentą į ambasadą atsivežti naujagimį, taip pat, kad būtų sutrumpinti užsienyje gimusių vaikų pirmojo paso išdavimo terminai, kurie šiuo metu siekia 6-12 mėnesių.
Lietuvių diasporos atstovų teigimu, kreipiantis dėl pasų išdavimo, reikėtų atsisakyti reikalavimo pateikti gimimo ir santuokos liudijimų vertimus į lietuvių kalbą, jeigu jie yra parašyti viena iš pagrindinių Europos Sąjungos kalbų.
Jungtinėje Karalystėje gyvenantys tautiečiai taip pat norėtų, jog konsulinei veiklai tobulinti būtų efektyviau išnaudojami šiuolaikinių technologijų pasiekimai, o konsulinėje įstaigoje už paslaugas būtų galima atsiskaityti mokėjimo kortelėmis.
Pranešime teigiama, kad Lietuvos ambasada užsienyje atsidūrusiems tautiečiams yra mažas Lietuvos modelis, kuris lemia, kokią tvarką ir valdžios santykį su žmonės jie įsivaizduoja savo tėvynėje.
Statistikos departamento duomenimis, 2003-2006 metais oficialiai, deklaravę apie savo išvykimą, iš Lietuvos išvažiavo 54,4 tūkst., o neoficialiai - 76,7 tūkst. žmonių. Taigi bendras išvykusiųjų skaičius pagal oficialią statistiką - 131,1 tūkstančio. Šie duomenys labai skiriasi nuo neoficialiai ne vieną kartą įvairių institucijų minėtų 400-500 tūkst. Lietuvos piliečių, išvykusių į užsienį.
