„Jokio priverstinio veiksmo daryti gydymą, tiesiog nėra. Tiesiog pagal žmogaus teisių pažeidžiamumo klausimą, bet situacijos yra labai skausmingos ir klausimas – o kas apgins kitus žmones“, - klausia Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė.
Dar šį rugpjūtį įtariamasis sumušė savo sugyventinę, tačiau ši jam atleido ir už grotų vyras neatsidūrė. Kaimynai pasakoja, kad jis ne kartą grasino moterį užmušti. Aplinkiniai į tokias kalbas nereagavo, nors Bekintis jau yra kalėjęs dėl žmogžudystės.
„Iš maždaug šimto nužudymų per metus, trys ketvirtadaliai yra buitinės žmogžudystė, kai kuomet kartu geriant, konflikto metu vienas kitą sugėrovai nužudo. Tai yra vyraujančios žmogžudystės“, - patvirtino Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis.
Ir psichiatrai alkoholį įvardija kaip vieną pagrindinių agresijos katalizatorių. Tiesa, priduria, vien svaigieji gėrimai žmogaus pabaisa nepaverčia. Polinkį į smurtą gali lemti ir genai.
„Yra tokie žmonės, kurie iš prigimties yra linkę agresyviam elgesiui. Todėl tokiam asmenybės sutrikimo fone vartojamas alkoholis čia yra tiesiog bomba, kuri gali sprogti bet kada“, - aiškina psichiatras ekspertas Konstantinas Daškevičius.
20 metų už pirmąją žmogžudystę kalėjęs Rimantas Bekintis į laisvę išėjo prieš dešimt metų. Akivaizdu, jog grotos vyro nepakeitė. Nors to, kalėjimas, pasak Artūro Paulausko ir neturėtų daryti.
„Kalėjimas netaiso. Kalėjimas neauklėja. Tai yra bausmės vieta, kur žmogus yra izoliuotas tam tikrą laiką už padarytus sunkius nusikaltimus“, - sako Seimo nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas.
Tuo metu Lukiškių kalėjimo atstovai teigia, kad įkalinimo įstaigoje nusikaltėliams yra suteikiamos visos galimybės permąstyti savo poelgius ir keisti gyvenimo būdą. Prieš išeinant jie yra ruošiami integracijai, susirasti darbą. Visgi, į žmogaus galvą niekas įlįsti negali.
„Kaip viduj žmogus pasikeičia, kaip jo charakteris ir asmeninės savybės pasikeičia, šito mes nežinome. Mes galime vertinti tik pagal jo elgesį, kaip jis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose“, - tvirtina Lukiškių kalėjimo direktoriaus pavaduotojas Romas Ostanavičius.
Visą šalį sukrėtusios žudynės Kražiuose lietuvius ir vėl privertė prašnekti apie mirties bausmę. Apie mirties bausmę nei Seimas, nei Vyriausybė nežada diskutuoti. Artūras Paulauskas sako, jog įkalinimas iki gyvos galvos nusikaltėliui yra gerokai baisesnis verdiktas.
„Visa bėda, kad būna kad jie išeina po 15–20 metų. Jei jau jis nuteistas, tai mano nuomone, jis savo gyvenimą ir turi praleisti ten“, - nuomonės nekeičia A. Paulauskas.
Kražių tragedija Lietuvai priminė kraupius 1992 metų įvykius, kuomet Žemaitijoje siautėjęs Antanas Varnelis nužudė šešis pagyvenusius žmones. Už sunkų nusikaltimą vyras buvo nubaustas myriop.
