Dvigubos pilietybės klausimas neabejotinai rūpi visiems, išskyrus Konstitucijos sergėtojų apakintus valdininkus ir politikus. Lietuvių bendruomenė Airijoje sumanė akciją, kuri turėtų suminkštinti surambėjusias jų širdis.
Manoma, kad dar šios kadencijos Seimas svarstys iš esmės naujos redakcijos Pilietybės įstatymą, rašo „Lietuvos žinios“. 2006 metų lapkritį Konstitucinis Teismas (KT) konstatavo, kad dabartinio įstatymo nuostatos dėl dvigubos pilietybės prieštarauja Konstitucijai. KT įžvelgus, kad dviguba pilietybės įmanoma tik išimtiniais atvejais, Lietuvoje ir išeivijoje kilo didžiulė pasipiktinimo audra. Ji nerimsta iki šiol.
Virpins širdis
Už dvigubos pilietybės patvirtinimą Konstitucijoje aktyviausiai pasisako užsienyje gyvenantys lietuviai. Airijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jurga Vidugirienė ragina tautiečius nelikti nuošalyje - į Lietuvos Vyriausybę ir politikus kreiptis labai paprasta, bet kiekvieno širdį suvirpinsiančia akcija. Vadovaudamasi liaudies išmintimi, bylojančia, kad geriau kartą pamatyti, nei dešimtkart išgirsti, bendruomenė rengia labai savitą skaitmeninį dokumentą. Jame puikuosis teisės į Lietuvos pilietybę netekusių vaikų nuotraukos. Po jomis bus skelbiamas šiam analogiškas tekstas: „Aš - Jovaras Vėtra Vidugiris. Mano tėvai - lietuviai. Mano seneliai - lietuviai. Konstitucinio Teismo sprendimu, esu Airijos pilietis.“
Dokumentas pasieks kiekvieną parlamentarą, Vyriausybės narius ir šalies prezidentą. „Šia akcija siekiame, kad politikai pažvelgtų į akis mūsų vaikams, iš kurių atimta teisė turėti Lietuvos pilietybę“, - pabrėžė J.Vidugirienė.
Absurdiškos situacijos
Airijos teisės aktuose nenumatyta galimybė atsisakyti šios šalies pilietybės, o norint ją įgyti griežtų reikalavimų nėra. Bent vienas iš tėvų iki vaiko gimimo Airijoje turi būti pragyvenęs trejus metus. Mažylis iškart tampa Airijos piliečiu, lieka tik sutvarkyti būtinus dokumentus. Tačiau Lietuvos pilietybės savo vaikui siekiantys tėvai privalo įrodyti, kad atžala tikrai nėra kitos valstybės pilietis. Tokie teisiniai „niuansai“ lėmė absurdišką situaciją - praėjusią vasarą nemažai Airijoje besilaukusių lietuvių moterų gimdyti skrido į Lietuvą. Labiausiai nerimą kelia tai, kad šeimos, ilgai, bet nesėkmingai mėginusios įveikti biurokratinius užtvarus, galiausiai nuleidžia rankas.
„Mums jau vis vien, kokią pilietybę turės mūsų vaikas. Svarbiausia, kad jis turėtų legalius dokumentus“, - ne kartą girdėtą frazę LŽ perdavė J.Vidugirienė. Jos teigimu, pyktis šiuo atveju yra mažesnė blogybė nei abejingumas, verčiantis nusisukti nuo tėvynės.
Ko valstybė atsisako
Prieš savaitę paskelbta akcija sulaukė ne tik Airijoje, bet ir kitose pasaulio šalyse gyvenančių lietuvių dėmesio. Iki šiol savo vaikų nuotraukas atsiuntė 50 tėvelių iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Anglijos, Alžyro, Dominikos Respublikos, Vokietijos, Olandijos. Šalia nuotraukos skelbiamas trumpas kreipimasis, apibūdinantis absurdišką konkrečios šeimos padėtį, į kurią ji pateko po KT išaiškinimo.
Lietuvos politikams adresuojamas skaitmeninis PDF formato dokumentas sukurtas skaidrių rodymo principu. „Atsidarę nuotraukas politikai pamatys, ko Lietuvos valstybė laisva valia atsisako. Suvirpa širdis skaitant lietuviškus vardus, nors vaikai tapę kitų šalių piliečiais“, - sakė J.Vidugirienė.
Jau beveik parengtame dokumente yra ir nuotrauka vaiko, kuris „suspėjo“ įgyti Lietuvos pilietybę, tačiau vasarą gimsiantis broliukas ar sesutė neišvengiamai taps tik Airijos piliečiu ar piliete. „Štai tokios mažytės istorijos. Jei jos nepaveiks mūsų politikų, nežinau, kas dar gali paveikti“, - reziumavo J.Vidugirienė.
Mindaugas KLUSAS
