Jeigu gyvūnai kenčia šaltį ir badą, teismo sprendimu jie gali būti atimti iš neatsakingų šeimininkų.
Mėginimas pabendrauti su kelyje sutiktu keturkoju man baigiasi fiasko.
Geriau su juo sutaria netoli Maišiagalos gyvenanti Teresė. Moteris sako šis šunelis – atėjūnas, puikiai sutaria su jos augintiniu, tad niekas jo iš kiemo neveja.
Tačiau paspaudus šalčiams moteris neskirsto šunų į savus ir svetimus. Ir jeigu reikia, skanesnį kąsnį duoda ir saviškiams, ir atėjūnams, ir kaimynų šunims.
Teresė savo šunis nakčiai įleidžia namo. Kaimynas Aleksejus sako negalintis to padaryti, nes šuo per didelis, tad per šalčius šiam gražuoliui tenka glaustis būdoje.
Šuniui nešalta, nes kartais jam po šonu padedama ir šviežesnio šieno. Valstybinės maisto ir veterinarijos specialistai sako, kad šalčiui stiprėjant tokiems šunims reikia ir dar didesnės apsaugos.
Dar geriau, jeigu būdą šeimininkas nuo žemės kiek pakels. O ant jos užmes neperšlampamą audinį. Kitaip šunims gresia ne tik ligos, bet ir mirtis. Svarbu, kad keturkojo namai stovėtų užuovėjoje, kaip sako Česlava. Jeigu jau jos Čiara rišama, tai į būdą kaskart klojama naujo šieno. Maistas taip pat per šalčius turi būti duodamas kaloringesnis, kaip priduria šeimininkė.
Česlava per šalčius turi rūpesčio ne tik su šunimis. Pilnas tvartas gyvulių – karvių, naminių paukščių, katinų, avių.
Avims daugiau grūdų, karvėms šieno, kai kurios papildomai miltų gauna. Niekam nieko per šalčius, kaip priduria Česlava, netrūksta. Specialistai sako, kad labai svarbu tokiuose tvartuose ne tik apšiltinimas, bet ir vėdinimas.
Specialistas sako tai ne pramanai – Česlavos rodomos ventiliacijos angos neturėjimas gali užtraukti baudą.
Užtenka vieno kaimyno skambučio dėl netinkamai laikomų gyvūnų, ir netrukus ūkyje pasirodys inspektoriai. Per metus tokių skundų gaunama apie tūkstantį. Pusė jų – pasitvirtina ir netinkamai prižiūrimų gyvūnų turėtojai baudžiami pinigine bauda. Būta atvejų – kai teismas leido gyvūnus konfiskuoti.
Plačiau apie tai TV3 reportaže
