Vilniaus apygardos teismas pirmadienį priteisė 8,6 tūkst. litų materialinės ir 12 tūkst. nematerialinės žalos broliui ir seseriai, kurių išlaikymui iš tėvo buvo priteisti alimentai, tačiau jie nebuvo išieškoti.
Mergina, kuriai dabar yra 21 metai ir vaikinas, kuriam dabar yra 23 metai, į teismą kreipėsi dėl žalos, padarytos antstolių neveikimu.
Atsakovu šioje byloje buvo patraukta Lietuvos valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos ir antstolio.
Bylą išnagrinėjęs teismas brolio ir sesers ieškinį patenkino iš dalies.
Vaikinui iš Lietuvos valstybės priteista beveik 3 tūkst. materialinei žalai ir 6 tūkst. litų nematerialinei žalai atlyginti. Valstybė ieškovams taip pat turės atlyginti pusantro šimtų litų sudarančias bylinėjimosi išlaidas.
Vaikino seseriai priteista per 3 tūkst. litų materialinei ir 6 tūkst. litų nematerialinei žalai atlyginti.
Teismas jai taip pat dar priteisė 2 tūkst. 721 litą materialinės žalos, kurią turės atlyginti antstolis.
2000-ųjų balandį priimtu nutarimu Trakų rajono apylinkės teismas nusprendė išieškoti alimentus iš vyriškio dviejų jo nepilnamečių vaikų išlaikymui.
Išieškojimą vykdė kelių antstolių kontorų antstoliai - tuometinės teismo antstolių kontoros prie Panevėžio miesto apylinkės teismo, teismo antstolių kontoros prie Šakių rajono apylinkės teismo, taip pat antstolis A.B.
Vaikai teigia, kad antstoliai neatliko jokių veiksmų dėl išlaikymo išieškojimo, nors jie ir jų motina ne kartą kreipėsi dėl išieškojimo vykdymo.
Pareiškėjai teismui skundėsi, kad antstoliai nerūpestingai ir aplaidžiai vykdė savo pareigas: nebuvo išieškotas nė vienas litas, neaprašytas skolininkui bendrąją jungtine nuosavybe priklausantis butas Panevėžyje.
Brolis ir sesuo sako, kad savo neveikimą antstoliai pridengė, jų manymu, dviem neteisėtais ir nepagrįstais aktais apie negalimumą išieškoti priteisto beveik 10 tūkstančių litų išlaikymo. Šią sumą jie įvardijo kaip materialinę žalą.
Nors ir būdami suaugę jie teigia, kad iki šiol jaučia lėšų stygių, patyrė moralines nuoskaudas, prarado sąlygas normaliam asmenybės vystymuisi, tuo jiems buvo padaryta moralinė žala, kurią jie įvertino beveik 200 tūkstančių litų.
Tuo tarpu atsakovai teigė, kad skolininkui neturint turto ir pajamų, teismo antstolis neturėjo objektyvių galimybių pilnai įvykdyti vykdomąjį dokumentą.
Vaikų mama su savo vaikų tėvu 1994 metais už abiejų santuokos metu uždirbtus pinigus nusipirko butą Panevėžyje. Išsiskyrę jie turto nepasidalijo. Iki 2004 metų pavasario ji ir buvęs sutuoktinis su pertraukomis kartu gyveno šiame bute.
Pardavusi šį butą už 25 tūkst. litų, ji buvusiam sutuoktiniui atidavė 10 000 litų.
2006-ųjų sausį buvęs sutuoktinis ir vaikų tėvas mirė.
Paaiškėjo, kad vaikų tėvas beveik 6 metus niekur nedirbo, vėliau buvo įsigijęs patentą, verslo liudijimą, tačiau kad iš šios veiklos būtų gavęs pajamų, įrodymų teismui nebuvo pateikta. Vyriškis buvo registruotas darbo biržoje, tačiau bedarbio pašalpa jam nebuvo mokama.
Tėvui buvo siunčiami raginimai įvykdyti sprendimą geruoju, šaukimai atvykti pas antstolį, netgi buvo paskelbta paieška, ieškota jam priklausančio turto gyvenamojoje vietoje, tačiau skolininkui priklausantis turtas nebuvo rastas, jis buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už piktybinį vengimą išlaikyti vaikus.
Teismas nusprendė, kad išlaikymo išieškojimą vykdantys antstoliai nesiaiškino, ar vaikų tėvas nebuvo sudaręs santuokos ir ar jis neturėjo turto, įgyto bendrąja jungtine nuosavybe, į kurį galėjo būti nukreiptas išieškojimas.
Vyriškis iki 2004-ųjų balandžio 9 turėjo turtą, kuris buvo jo bendroji jungtinė nuosavybė, šis turtas iki nurodytos datos nebuvo padalintas, atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus apie šio turto vertę ir nesant įrodymų, kad dalinant šį turtą buvo pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje principo. Todėl teismas padarė išvadą, kad iš šio turto galėjo būti išieškotas 9 tūkstančių 862 litų išlaikymas vaikams.
Kadangi iki 2000-ųjų spalio 31 dienos išieškojimą vykdę teismo antstoliai turėjo pareigą ir galimybę išsiaiškinti vaikų tėvui bendrąja jungtine nuosavybe priklausantį turtą ir nukreipti į jį išieškojimą, iš atsakovo Lietuvos valstybės ieškovams priteista po 6 tūkst. litų neturtinei žalai atlyginti.
Išieškojimo vykdymo metu iki 2000-ųjų spalio Teismų įstatymas numatė, kad teismo antstolis yra teismo pareigūnas, t.y. asmuo, kurio atsakomybė galima pagal Civilinio kodekso nuostatas.
Jos numato, kad atlyginama ir neturtinė žala, padaryta dėl teisėjo ar teismo pareigūno kaltės, nagrinėjant civilinę bylą.
Pasak Vilniaus apygardos teismo, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį atsižvelgiama į tai, kad vaikai, negaudami jiems priklausančio išlaikymo iš savo tėvo, buvo priversti riboti savo poreikius, tuo jie patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, iš dalies sumažėjo jų bendravimo galimybės su bendraamžiais.
Vaikinas dabar studijuoja Vilniaus Gedimino technikos universitete, tuo tarpu jo sesuo teigė, kad dėl neišieškoto išlaikymo po vidurinės mokyklos baigimo neturėjo galimybės mokytis toliau.
