Pravieniškių pataisos namuose bus vykdomas 10 mln. litų vertės projektas, kurio metu gyvenamosios kalinių patalpos bus pertvarkomos į kameras.
„Kalinimo patalpos daro įtaką nuteistųjų tarpusavio santykiams ir padeda plėtotis įkalinimo įstaigose esančioms subkultūroms, susiskaidymui į kastas. Tai elementari žmogiška psichologija: jeigu apgyvendinama visiškai skirtingų 20 žmonių vienoje patalpoje, tai natūralu, kad stipresnis pasirinks vietą kažkur prie lango, patogesnėje vietoje, kitas – prie durų“, – apie dabar esamos nuo sovietmečio likusios lagerinės kalinių laikymo sistemos trūkumus BNS pasakojo Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus pavaduotojas Arvydas Stankevičius.
Pasak jo, idealus kartu gyvenančių nuteistųjų skaičius yra 2–3 žmonės – apgyvendinti vienutėse nuteistieji praranda socialinius įgūdžius. Pravieniškių 3–iajame sektoriuje po rekonstrukcijos kamerose gyvens vidutiniškai po tris nuteistuosius. Dienos metu jie galės laisvai sportuoti, dalyvauti kitose kaliniams skirtose programose bei gauti pasimatymus, o nakties metu bus užrakinami kamerose.
Pasak jo, tai pirmoji tokia rekonstrukcija Lietuvos pataisos namuose.
„Mes nekalbame apie kalėjimą, apie tardymo izoliatorius, bet kur yra pataisos namai, šitas kalinimo tipas, visi Lietuvoje jie yra bendrabučio tipo“, – sakė A.Stankevičius, kurio teigimu vien toks kalinių laikymas labai apsunkina jų perauklėjimą.
Pertvarkius kalinių kameras, bus padidintas pataisos namų saugumas naktį, tam reikės mažiau pareigūnų, kurie galės būti perkvalifikuojami kitokiam darbui su nuteistaisiais.
„Naktį dieniniai pareigūnai išeina, lieka naktinės prižiūrėtojų pamainos. Jos yra gerokai silpnesnės, todėl pabėgimų rizika iš įstaigos yra gerokai didesnė. Pagal naują tipą jie bus kamerose rakinami ir negalės kažkur išeiti iš pastato, todėl ta tikimybė sumažėja. Yra investuojama į šiuolaikiškas jautrias sistemas, o tie darbuotojai, kurie taps laisvi nuo apsaugos, bus perkvalifikuoti ir įkelti į renovuotus pastatus sustiprinti tiesioginį darbą su nuteistaisiais, nes dabar tiesioginį darbą su nuteistaisiais dirbančiųjų trūksta“, – sakė A.Stankevičius.
Vykdant šį projektą bus įrengtos tarptautinius standartus atitinkančios kameros, kuriose bus sutalpinti 456 trečiojo sektoriaus nuteistieji.
2014 metų liepą pradėtą įgyvendinti projektą planuojama pabaigti iki 2016 metų balandžio. Iš viso programai skiriama 9,8 mln. litų, iš kurių 8,4 mln. litų yra Norvegijos finansinio mechanizmo paramos lėšos, dar 1,5 mln. litų prie projekto prisideda Lietuva.
A. Stankevičiaus teigimu, šiuo metu yra atlikta pastatų techninė ekspertizė, baigiamas projektavimo darbų konkursas. Tikimasi, kad apie naujuosius metus bus pasirašyta projektavimo sutartis. Kitų metų viduryje planuojama pradėti realius darbus. Jų metu dalis Pravieniškėse kalinčių asmenų bus pervežti į kitas įkalinimo įstaigas.
Šiuo metu Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje terminuoto laisvės atėmimo, laisvės atėmimo iki gyvos galvos ir arešto bausmes iš viso atlieka 2844 asmenys.
Prasta Lietuvos įkalinimo įstaigų būklė tampa argumentu užsienio nuteistiesiems ginantis nuo perdavimo Lietuvos teisėsaugai.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
