Ligita JUODVALKIENĖ
Meilė žemei ir darbui – tai tikriausiai patys pagrindiniai dalykai, vienijantys ūkininkus Stringius. Pabaisko seniūnijoje esančiame jų ūkyje triūsia net kelios kartos. O gausiai šeimynai po darbų susėdus vakarienės, visos kalbos dažniausiai sukasi apie žemę...
Rima ir Algimantas Stringiai ūkininkauti pradėjo prieš 22 metus. Sovietmečiu kolūkyje dirbęs vyriškis jiems subyrėjus nuo žemės toli nesitraukė. Pasitarę abu su žmona nusprendė, kad žemė ir toliau bus jų maitintoja. Pradėjo nuo dvidešimties hektarų.
Prie tėvų verslo prisijungė ir jaunoji pamaina. Ūkininkauti ėmėsi sūnūs – 24 metų Raimundas ir 27 metų Regimantas – bei marti Vitalija. Net šešiametė Regimanto ir Vitalijos dukrelė Augustė savanoriškai prisiėmė pagal savo amžių tinkančių įsipareigojimų – kelis kartus per dieną bėga į aptvarą lesinti viščiukų.
Pabaiske Stringių kiemą rasti labai lengva – kad čia gyvena darbštūs ūkininkai, išduoda gausus žemės ūkio technikos parkas. Kieme stovi keturi kombainai, šeši traktoriai su priekabomis, grūdų valomoji, plūgai, sėjamoji. Pernai įsigijo vilkiką su puspriekabe javams vežti.
A. Stringis sako, kad apie jį svajojo ne vienus metus. O nusipirkęs džiaugiasi, kad vienu kartu į grūdų supirkimo punktus gali nuvežti net 30 tonų. Traktoriumi tokio kiekio per kartą nenugabendavo. Įsirengė ir specialų angarą technikai laikyti.
Dabar kviečiais, miežiais, kvietrugiais, rapsais apsėja apie 700 hektarų. Dar 60 hektarų turi šienaujamų pievų. Didžioji dalis žemės yra nuomojama – nuosavos turi apie 100 hektarų. Tad didžiausia ūkininkų svajonė – įsigyti daugiau žemės kaip privačios nuosavybės. Tikisi, kad tai padaryti pavyks šiemet – juk ne veltui visus tuos metus nuosavai žemelei taupyta.
Pagrindinė tema – žemė
„Nors visi esame įregistravę atskirus ūkius ir žinome, kiek žemės turime išsinuomoję kiekvienas, paklaustumėt, kur prasideda ir baigiasi kiekvieno plotai, tikrai nepasakytume. Viską darome bendrai – esame kaip vienas kumštis. Darbai bendri, kišenė – irgi viena“, – apie šeimoje įsišaknijusias tradicijas pasakoja R. Stringienė.
Planai taip pat visų drauge išsvarstyti, išsiginčyti. Ūkininkai neslepia, kad ne visada visų šeimos narių nuomonės sutampa. O tokiais atvejais ir be ginčų neapsieinama. Tačiau svarbiausia, kad visi sutinka – besiginčijant ir gimsta geriausi sprendimai.
R. Stringienė atvirauja, kad apie žemę, su ja susijusius darbus sukasi visos šeimos narių kalbos. Net mažoji Augustė iš lauko parbėgusi ne apie lėles močiutei pasakoja, o skuba informuoti apie atvežtas trąšas ar chemikalus, ką tik sugedusį ar jau vyrų suremontuotą traktorių.
Nemažai modernios ir atitinkamai brangios technikos ūkininkai yra įsigiję paremiant Europos Sąjungai. R. Stringienė atvirauja, kad ne iš karto išdrįso dalyvauti europinėse programose, rašyti projektus paramai gauti.
„Vis atrodydavo, kad esame per smulkūs ūkininkai, kad gal ši parama stambesniems ir „rimtesniems“, – sako ji.
Europinė parama neaplenkė
Laimė, jaunoji karta – sūnūs Regimantas ir Raimundas – tokie „kuklūs“ nebuvo.
2007 metais įregistravęs jaunojo ūkininko ūkį, Regimantas parengė pirmąjį projektą. Pirmas blynas nebuvo prisvilęs – projektas buvo įvertintas teigiamai, o jaunasis ūkininkas įsigijo traktorių.
Brolio pėdomis pasekė ir Raimundas. Jo po metų parengtas projektas taip pat „praėjo“ – pasinaudojus parama nusipirktas kombainas.
Po kitų sėkmingai Regimanto ir Raimundo pateiktų projektų Stringių žemės ūkio technikos parką papildė kombainas, traktorius, plūgai, sėjamoji.
Projektus parengę jaunieji ūkininkai, javus auginantys nederlingose žemėse, gavo net 60 procentų finansavimą. Džiaugiasi, kad tai nemenka paspirtis. Žemę dirbdami šiuolaikiška technika lengviau atsipūtė – buvusių kasdienių problemų dėl nuolat gendančių senų padargų sumažėjo.
Šiuo metu Regimantas turi parengęs dar vieną projektą. Kadangi su Pabaisko seniūnija Stringiai yra sutarę savo technika žiemą seniūnijos kelius valyti, šįkart parašė projektą, finansuojamą pagal ne žemės ūkio veiklos priemonę.
Projektas, pateiktas traktoriaus ir sniego valymo peilių įsigijimui, dar nepatvirtintas. Tačiau, anot jo autoriaus, ir neatmestas. Taigi, ūkininkai viliasi, jog žiemą savo įsipareigojimus seniūnijai vykdys jau nauja technika.
Grūdų saugykla – planuose
Šeimos galva Algimantas dar tolimesnius planus „rezga“. Jis svarsto, kad javus auginančiam ūkininkui grūdų saugojimui skirtas bokštas – ne prabanga, o tiesiog būtinybė. Dabar aruoduose vietos tėra tik tiek, kiek grūdų sėklai gali pasilikti.
Apie būsimą šiųmetį derlių, kaip ir dera apdairiam ūkininkui, kalba atsargiai. Džiaugiasi, kad lietus ir vėjai laukų labai neišguldė, ir tikisi, jog iki liepos pabaigoje planuojamos javapjūtės taip nenutiks.
Vis tik prasitaria, kad derliaus laukia panašaus, kaip pernai. O pasiteiravus, koks gi tas pernykštis buvo, gudriai šypsosi: „Pernai buvo bene pats geriausias per visus mūsų ūkininkavimo metus.“
