Lietuvos visuomenė vis dar stokoja nusistatymo imtis atsakomybės už savo šalies likimą, o 40 proc. gyventojų nedalyvauja jokioje pilietinėje veikloje, teigia Lietuvos pilietinę galią tyrę ekspertai.
Trečiadienį pristatyto tyrimo, kuriuo buvo siekiama nustatyti Lietuvos pilietinės galios indeksą (PGI), duomenimis, 2007 metais lietuvių PGI siekė 33,9 balo, kai 0 reiškia visišką pilietinės galios nebuvimą, o 100, pasak tyrėjų, "normaliai aktyvų" pilietį.
Tyrimą nevyriausybinio Pilietinės visuomenės instituto užsakymu atliko bendrovė "TNS Gallup".
Indeksas buvo nustatytas ištyrus visuomenės pilietinį aktyvumą, pavyzdžiui - peticijų, demonstracijų inicijavimą, laiškų Seimo nariams ar įvairioms institucijoms rašymą, labdaringą veiklą.
Daugiausiai respondentų sakė, jog aukoja labdarai - 45,3 proc., dalyvauja aplinkos tvarkymo talkose - 31 proc., vietos bendruomenės veikloje - 17,4 proc. Mažiausiai yra dalyvaujančių streiko akcijose - 4,1 proc., besikreipiančių į politikus - 3,4 proc., dalyvaujančių politinių partijų veikloje - 2,8 proc.
Ištyrus potencialų pilietinį aktyvumą, paaiškėjo, jog labiausiai jis pasireikštų hipotetinėse situacijose, jei iškiltų vietinės reikšmės problema - 26,8 proc. respondentų sakė, jog organizuotų veiklą šiai problemai spręsti, 46,7 proc. sutiktų prisidėti prie tokios veiklos, 20,7 proc. laikytųsi nuošalyje. Jei visuomenei iškiltų rimta ekonominė problema (pavyzdžiui, valdžia žymiai padidintų pajamų mokestį), akcijas organizuotų 9,6 proc., prie jų prisidėtų 46,1 proc., o nuošalyje liktų 35,4 proc. apklaustųjų.
Jei visuomenei iškiltų rimta politinė problema, pavyzdžiui - prezidentas paleistų Seimą ir įvestų tiesioginį valdymą, akcijas organizuojančiųjų būtų 6,2 proc., prisidedančiųjų prie jų - 32 proc., liekančiųjų nuošalyje - 51,1 proc.
Taip pat buvo atsižvelgta į asmeninės įtakos valstybėje suvokimą - asmeninės įtakos politiniams sprendimams vertinimą. Vertinant įtaką dešimtbalėje skalėje (0 - mažiausia, 10 - didžiausia) respondentai nurodė, jog daugiausiai jos turi Seimo nariai - 8,3 balo, valdininkai - 7,7 balo ir prezidentas - 7,3 balo. Mažiausiai įtakos, apklaustųjų nuomone, turi visuomeninės organizacijos - 5 balai, paprasti žmonės - 2,9 balo ir asmeniškai jie patys - 2,3 balo.
Ketvirtasis PGI vertinimo matmuo buvo rizikų, susijusių su pilietine veikla, suvokimas, t.y. kaip saugiai žmonės jaučiasi savo šalyje, ar jie jaučiasi laisvi pilietiškai veikti, ar jų veiklą palaiko kiti piliečiai. 61,8 proc. respondentų teigė, jog yra tikėtina arba labai tikėtina, kad aktyviai pilietinėje veikloje dalyvaujantis asmuo prarastų darbą, 52,5 proc. manė, kad aplinkinių jis būtų laikomas keistuoliu, 59,1 proc. tvirtino, jog yra tikėtina arba labai tikėtina, kad jis galėtų būti viešai užsipuolamas, šmeižiamas, 61,8 neatmetė, jog toks žmogus būtų įtarinėjamas, kad veikia dėl savanaudiškų paskatų, 62,7 sakė tikintys, jog šis asmuo galėtų susilaukti grasinimų susidoroti.
Pasak vienos iš tyrimo autorių, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojos Ainės Ramonaitės, daugiausiai nerimo turėtų kelti tai, kad apie pusę Lietuvos gyventojų politinio perversmo atveju liktų abejingi bei tai, kad didesnė dalis žmonių nesijaučia saugūs užsiimti pilietine veikla.
Tyrimo metu apklausta 990 respondentų, kurių amžius - 15-74 metai, apklausa atlikta pernai lapkričio 12-29 dienomis.
