Ar įtampa iš tiesų mažėja ir ar Europa pasiruošusi galimam geopolitiniam sukrėtimui, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala bei nuotoliu – Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Žygimantas Pavilionis.
Kaip vertinate dabartinius Donaldo Trumpo žingsnius ir šį pasikeitimą?
L. Kojala: Situacija šiek tiek atvėso, įtampa nuslūgo ir tai yra gerai. Jeigu vasario 1-ąją būtų buvę įvesti muitai, būtų prasidėjęs atviras prekybinis karas, nes Europos Sąjunga tikriausiai vienaip ar kitaip būtų atsakiusi savomis priemonėmis – iš to niekas nebūtų laimėjęs, išskyrus Vakarų šalių priešininkus.
Taip pat girdime, kad tolesnės diskusijos galbūt iš to aukščiausio politinio lygmens – prezidento Donaldo Trumpo socialinių tinklų ir panašiai – nusileis į šiek tiek žemesnį lygį. Panašu, kad amerikiečių atstovas tolesniuose pokalbiuose su Danijos ir Grenlandijos atstovais bus Marco Rubio.
Tai reiškia, kad šis techninis klausimas galbūt ir galės būti sprendžiamas techniniu lygmeniu. Juk, kaip ir kalbėjome anksčiau, Danija neprieštarauja principiniam Jungtinių Valstijų siekiui stiprinti Arkties saugumą, stiprinti savo buvimą Grenlandijoje.
Prieštaravimas kilo dėl to labai brutalaus, kritiško tono Danijos ir Grenlandijos atžvilgiu, abejojimo teritorinio suvereniteto principu ir panašiai. Visą tai pastūmus į šalį, terpės derėtis, susitarti ir pasiekti praktinių rezultatų, kurie tikrai gali ir Grenlandiją ilgalaikėje perspektyvoje padaryti saugesnę, yra daug.
Ką pamatėme Davose, ir kokią žinią siunčia dėl Jungtinių Amerikos Valstijų karinės jėgos galimybės panaudoti Grenlandiją? Ar visa Europa gali lengviau atsikvėpti?
L. Kojala: Šiek tiek taip, bet, be abejo, tai nėra savaime pabaiga. Bet kurią akimirką situacija vėl gali eskaluotis, nors dabar atrodo, kad to pavyks išvengti. Be abejo, pastangos bus dedamos būtent šia linkme.
Dėl to girdėjome ir Danijos atstovus atsargiai, bet gana palankiai atsiliepiančius apie dabartinę situaciją. Grenlandijos vietos valdžios atstovas irgi sakė: „Mes esame pasirengę atverti galimybes didesniam amerikiečių kariniam buvimui“, tad vėlgi yra terpė susitarti.
Jeigu tai pavyks daryti nekalbant per socialinius tinklus ir nesvaidantis grasinimais, tuomet bus puiku. Aišku, vis tiek išliks tam tikri kaštai – emocinis krūvis, kurį patyrė Danija ir Grenlandija pastaruoju metu. Sąjungininkų tarpusavio ryšiuose pasitikėjimo aspektas yra labai reikšmingas. Jį sukurti yra sunku, o apgadinti šiek tiek lengviau.
Tad tam tikro kartėlio, net jeigu situacija toliau nebesieskaluos, liks, bet Donaldas Trumpas bandys į tai atsakyti kaip ir visada: „Be mano postūmio niekas apskritai nebūtų įvykę“, tad gal reikia tą Europą kaip turbulencijoje pakratyti, nes kitaip rezultato nėra.
Su tuo tikriausiai sutiks ne visi, bet svarbiausia, kad ši situacija dar kartą neišvirstų į tai, ką turėjome pastarosiomis savaitėmis.
Kokią Grenlandijos dalį JAV galėtų „atsiriekti“?
Kaip jums atrodo, kokią dalį Grenlandijos gali „atsiriekti“ Jungtinės Amerikos Valstijos? Ar gali vykti kokios nors dalybos būtent dėl Grenlandijos dalių ir kas iš to sandorio aiškėja?
L. Kojala: Mes visų pirma turime suprasti, kad jokio detalaus sandorio net negalėjo būti. Kalbėjosi Jungtinių Valstijų prezidentas ir NATO generalinis sekretorius, kuris, be abejo, negali priimti sprendimų už Daniją, už Grenlandijos savivaldos pareigūnus ir panašiai.
Tai galėjo būti tik tam tikros kryptys, nubrėžtos ten, kur galima judėti, perduotos žinutės iš Kopenhagos – kas galėtų būti priimtina, o kas ne, bet svarbiausia sukurta terpė prezidentui Donaldui Trumpui sakyti, kad jis laimėjo išvengiant eskalacijos. Tas dabar ir vyksta.
Mes juk negalėtume įsivaizduoti prezidento Trumpo sakančio: „Aš nepasiekiau rezultato, bet sutinku toliau nebespausti“ – tai yra neįmanoma. Turi būti deeskalacija su akcentavimu, kad tai yra pergalė. Galbūt ji ir bus, nes tie interesai tikrai gali būti atspindėti galutiniame susitarime, kurio derybos tęsis tikriausiai ne vieną savaitę, galbūt net ne vieną mėnesį.
Galbūt tai galėtų reikšti vadinamojo britiškojo Kipro modelio įgyvendinimą, kai karinės bazės kitos šalies teritorijoje yra tos šalies, kurios tai yra karinės bazės, suvereniteto dalis. Tai nėra Grenlandijos ar Danijos kontrolėje.
Jungtinės Valstijos atskirose bazėse šiuo metu dar taip nesusitarė, bet tai galėtų būti vienas iš scenarijų. Galbūt tai reikš padidėjusį amerikiečių karių skaičių Grenlandijoje, galbūt tai reikš NATO misiją Arktyje, skirtą ir orientuotą į strateginius dalykus.
Yra daugybė tokių dalykų, dėl kurių NATO sąjungininkai tikrai yra pajėgūs susitarti tarpusavyje, dėl kurių jokios esminės interesų sankirtos nėra ir kurie reikalauja tokių jau labai techninių, teisinių, ilgų diskusijų, kurios privestų prie konkretaus rezultato ir jeigu vėlgi tai bus šiek tiek toliau nuo prezidento Trumpo socialinių tinklų, aš manau, kad visi tuo džiaugsis, nes tikimybė, kad vėl bus taip sugrėsminta ši situacija, bus bent jau šiek tiek mažesnė.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
