Tai nėra pirmas kartas, kai daugiau kaip 20 metų už grotų praleidęs žudikas prašo suteikti viltį kada nors išeiti į laisvę. Prieš tai jo prašymai buvo atmesti Šiaulių apygardos teisme. Paskutinį neigiamą verdiktą A. Družininas išgirdo dar šių metų balandžio 29-ąją.
Tiesa, rankų nenuleidžiantis nuteistasis iki gyvos galvos pasinaudojo savo teise ir kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą. Prieš tai A. Družinino prašymą atmetęs Šiaulių apygardos teismas konstatavo:
„Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad yra pagrindas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimą.
Įvertinus nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu, skirtos bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis neatitinka sąlygų, kurios leistų paskirti terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
A. Družinino pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis, pasibaigus terminuotai laisvės atėmimo bausmei, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nuskalstamų veikų, visuomenė bus apsaugota nuo tokio pavojingo asmens ir bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Teismo nuomone, nuteistojo siekis, pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų bei nukentėjusiųjų interesą, kad žiaurius nusikaltimus įvykdęs asmuo tinkamai atsakytų ir būtų izoliuotas nuo visuomenės iki gyvos galvos.“
Šaudė į galvą
Visos A. Družinino aukos buvo nužudytos ne Lietuvos teritorijoje. A. Družininas veikė kartu su bendrininku Baltarusijos piliečiu Vasilijumi Vasiljevu.
Pirmąjį nusikaltimą jie įvykdė Rusijoje dar 1995 metais. Iš Lietuvos atvykęs A. Družininas su savimi turėjo šaunamąjį ginklą. Jo auka vidurio Rusijoje esančiame Voronežo mieste tapo lietuvis. Jie susipažino automobilių turguje.
Tuo metu A. Družininas pardavinėjo savo automobilį VAZ. Į turgų užsukusiam tautiečiui A. Družininas pasiūlė pasivažinėti po apylinkes. Prie automobilio vairo sėdo jau minėtas A. Družinino bendrininkas V. Vasiljevas.
A. Družininas tyčia atsisėdo ant galinės sėdynės bei užleido potencialų pirkėją į priekinę keleivio vietą. Tada A. Družininas paprašė bendrininko sustoti ir lyg niekur nieko nužudė lietuvį trimis šūviais į galvą. Pasisavinę jo turėtus daiktus, žudikai kūną užkasė miške.
Po kurio laiko buvo įvykdytas kitas nusikaltimas. Tąkart A. Družininas su lietuviu ir jo drauge iš Baltarusijos atvyko pas V. Vasiljevą į Rusiją apžiūrėti parduodamo automobilio VAZ.
A. Družininas jau buvo nugirdęs, kad tas lietuvis neseniai pardavė butą Kaune, todėl su savimi gali turėti 8 tūkst. dolerių. A. Družininas su bendrininku susitarė nužudyti aukas ir pasisavinti pinigus.
Planas įvykdytas pakeliui. A. Družininas paprašė prie vairo sėdėjusio lietuvio sustoti, nes jam esą reikia į tualetą. Vos tik šis sustabdė automobilį, A. Družininas pradėjo šaudyti.
Netrukus abi aukos buvo ištemptos iš automobilio. Kad būtų garantuotas, A. Družininas dar paleido kontrolinius šūvius į aukų galvas. Vis dėlto, pas nužudytuosius rasta pinigų suma buvo gerokai mažesnė nei žudikai tikėjosi.
Už šiuos nusikaltimus Vilniaus apygardos teismas 1998 metų lapkričio 10 dieną A. Družininą nuteisė mirties bausme. Ji iškart buvo pakeista į laisvės atėmimą iki gyvos galvos. V. Vasiljevas dėl šių nusikaltimų Lietuvai nebuvo išduotas.
Nors A. Družininas teigė buvęs apkalbėtas ir jokių nusikaltimų neįvykdė, bet jo kaltė buvo patvirtinta tiek Lietuvos apeliaciniame, tiek Lietuvos Aukčiausiajame teismuose.
