„Savaitgalio audra skaudžiai palietė dalį Vilniaus rajono gyventojų. Po nuolatinio situacijos vertinimo šiandien priėmiau sprendimą skelbti ekstremaliąją situaciją labiausiai nukentėjusiose Avižienių, Riešės ir Zujūnų seniūnijose“, – antradienį feisbuke pranešė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robertas Duchnevičius.
Sprendimas priimtas įvertinus audros padarytą žalą, gyventojų pranešimus bei Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pateiktą informaciją apie šiose vietose fiksuotus stichinius meteorologinius reiškinius.
Anot mero, svarbiausia kuo greičiau padėti žmonėms ir pašalinti audros padarinius.
„Šis sprendimas nėra formalumas – jis leis greičiau koordinuoti darbus, telkti papildomus išteklius ir operatyviau padėti tiek gyventojams, tiek mūsų seniūnijoms bei įstaigoms. Mūsų tikslas aiškus – kuo greičiau pašalinti audros padarinius ir padėti tiems, kurie nukentėjo labiausiai“, – sakė R. Duchnevičius.
Didžioji dalis iškvietimų – Vilniaus apskrityje
Kaip rašė BNS, dėl šeštadienio vakarą ir sekmadienio naktį praūžusios audros ugniagesiai 37 kartus vyko šalinti nuvirtusių medžių. Didžioji dalis iškvietimų gauta Vilniaus apskrityje, daugiausia teko šalinti ant kelio važiuojamosios dalies nuvirtusius medžius.
Savivaldybės pateiktais Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje buvo škvalas, kurio metu vėjo greitis pasiekė ir viršijo smarkaus vėjo greitį (virš 15 m/s) – tai stichinis meteorologinis reiškinys.
Avižienių apylinkėse vėjo greitis galėjo siekti iki 28 m/s, o toks vėjas pasižymi didele griaunamąja galia, todėl padaryta žala fiksuojama tiek viešojoje infrastruktūroje, tiek privačiose valdose.
„Nuo sekmadienio ryto seniūnijos dirba sustiprintu režimu – šalina nuvirtusius medžius, tvarko kelius, registruoja gyventojų pranešimus ir renka informaciją apie audros padarytą žalą. Darbų dar laukia nemažai, tačiau siekiame, kad audros padariniai būtų pašalinti kuo greičiau“, – savivaldybės pranešime cituojamas administracijos direktorius Vytautas Vansavičius.
Pasak savivaldybės, paskelbus ekstremaliąją situaciją, operacijų vadovais atitinkamose seniūnijose skiriami seniūnai. Kiekvienoje seniūnijoje taip pat bus sudarytos komisijos, kurios vertins gyventojų ir juridinių asmenų pranešimus apie patirtą žalą nekilnojamam turtui ir teiks siūlymus dėl galimos finansinės pagalbos.
Vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, finansinė pagalba gali būti skiriama už žalą, padarytą gyvenamiesiems būstams ir kitai būtinajai gyvenamajai infrastruktūrai. Kito pobūdžio nuostoliai, pavyzdžiui, sugadintos ar nuvirtusios tvoros, lauko įrenginiai ar kitas su gyvenamuoju būstu tiesiogiai nesusijęs turtas, nėra kompensuojami.
Pagal galiojančią tvarką, įvykus stichinei nelaimei, gali būti skiriama finansinė pagalba iki 3,5 tūkst. eurų – jei nukentėjo gyvenamasis namas arba butas, iki 1,5 tūkst. eurų – jei nukentėjo sodo namas arba iki 500 eurų – jei nukentėjo ūkinis pastatas.
Savivaldybė taip pat skirs papildomą finansavimą seniūnijoms, kad jos galėtų operatyviau šalinti audros padarinius.
Seniūnijos organizuos didelių nuvirtusių medžių ir jų kamienų šalinimą tiek viešosiose erdvėse, tiek privačiose valdose tais atvejais, kai gyventojai dėl objektyvių priežasčių to padaryti patys negali. Smulkesnių audros padarinių, pavyzdžiui, nulūžusių šakų ar kitų nedidelių želdinių liekanų, sutvarkymu savo valdose turės pasirūpinti patys gyventojai.
Dėl žalos atlyginimo gali kreiptis Vilniaus rajone gyvenamąją vietą deklaravę fiziniai asmenys ir Vilniaus rajone registruoti ir veiklą vykdantys juridiniai asmenys.
Nukentėjusieji raginami užfiksuoti audros padarytą žalą nuotraukomis ir kuo skubiau apie ją pranešti savo seniūnijai. Sudarytos komisijos vertins pateiktus prašymus ir teisės aktų nustatyta tvarka teiks siūlymus dėl galimos finansinės pagalbos.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
