Didžiausia grėsmė laukinei gyvūnijai – vadinamasis baltasis badas, kai miškus sukausto stora sniego danga ar plikledis.
Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Lauke spaudžiant šaltukui netikėto svečio vidury baltos dienos sulaukė Panevėžio Rožyno progimnazija. Ramiai pasižvalgiusi prie įėjimo stirnaitė sugalvojo pasivaišinti nuo Kalėdų likusiomis dekoracijomis. Panašu, kad eglės šakelės jai patiko.
Trečiokas Gustavas sako, kad taip arti stirną pamatė pirmą kartą.
„Labai graži ir labai draugiška. Ėjo prie mūsų durų lyg čia tikrai – panašu, ji manė, kad čia jos namai“, – sako Gustavas.
Gustavo dėdė yra medžiotojas, tad smalsus devynmetis galėjo daugiau papasakoti apie į gimnaziją atklydusią viešnią susidomėjusiems bendraamžiams.
„Ji buvo gana jauna, ne daugiau negu dvejų metų, sprendžiant pagal uodegą, tai tikrai dar neseniai gimusi“, – pasakoja Gustavas.
„Ji tiesiog visiškai arti, per stiklą, be jokios baimės žiūrėjo, tarsi norėtų būti čia“, – komentuoja Panevėžio Rožyno progimnazijos direktorė Alma Ramoškaitė.
Vis dažniau atklysta į miestus
Tačiau kad ir koks gražus bei mielas vaizdas tai buvo akims, kol stirna sukiojosi prie gimnazijos, vadovė nusprendė neleisti vaikų į lauką, kad gyvūnas nebūtų išgąsdintas. Nors iš pažiūros stirna atrodė sveika, gimnazijos bendruomenė susirūpino jos saugumu mieste – skambino bendruoju pagalbos numeriu, telefonu konsultavosi su Laukinių gyvūnų globos centru.
„Jie, žinokit, nieko mums nepatarė, klausė, kaip mums atrodo, ar ji galėtų grįžti savarankiškai. Sakom – sunku mums įvertinti, mes negalim su ja pasišnekėti“, – sako A. Ramoškaitė.
„Dažnai sakome, kad reikia gyvūnui duoti galimybę išeiti pačiam, jeigu jam negresia pavojus ir aplinkiniams negresia pavojus“, – komentuoja Laukinių gyvūnų globos centro vadovė Justina Morkūnaitė.
Panašių vaizdų fiksuojama ir kituose miestuose. Štai Rokiškyje liudininkas užfiksavo stirnaitę, kuriai nė motais nei šviesoforo signalai, nei automobilių gausmas – gyvūnas ramiai kirto gatvę ir patraukė savais keliais.
Ir nors sniego danga, bent jau miške netoli Panevėžio, kol kas nėra tokia didelė, kad gyvūnai negalėtų susirasti maisto ar vietos pailsėti, girininkas paaiškina, kodėl miestai juos vis tiek vilioja.
„Be abejo, laukinis gyvūnas ieško, kur būtų lengviau susirasti maisto. Žiema, šaltis – genetiškai taip padaryta, kad jie stengiasi kuo mažiau judėti ir kuo lengviau pavalgyti“, – sako girininkas Jonas Leika.
Pataria, kaip elgtis
Gamtos žinovas primena, kad žmogus turėtų kištis į laukinę gamtą tik esant sudėtingoms sąlygoms. Nusprendus pagelbėti stirnoms, svarbu žinoti, kad bulvės joms netinka – geriau tinka burokai ar grūdai. Jokiais būdais nereikėtų duoti egzotinių vaisių ar daržovių.
Pasak girininko, stirnos dažniausiai gyvena nedideliuose miškuose, todėl itin mėgsta užklysti į sodybas pasiieškoti po obelimis likusių obuolių. Dažnos viešnios jos ir ūkininkų laukuose.
„Ten žiemkenčiai yra, rapsai yra, bet nuo dalies rapsų jos kartais apsvaigsta ir krenta arba ateina prie žmonių“, – aiškina J. Leika.
Socialiniuose tinkluose pasirodo ir vaizdo įrašų, kuriuose matyti, kad stirnai kažkas negerai – gyvūnas visiškai nebijo žmogaus, leidžiasi glostomas, tačiau nesikelia nuo kelio. Gyventojai piktinasi, kad tarnybos esą nereaguoja.
Laukinių gyvūnų globos centro vadovė pabrėžia, kad pranešimų centras kasdien sulaukia kelių dešimčių skambučių, dažniausiai dėl baimės, jog gyvūnai sušals.
„Tikimasi, kad viskas bus išspręsta per valandą, bet taip tiesiog nebūna – ne visada to ir reikia“, – sako J. Morkūnaitė.
Pasak girininko, dar didesni išbandymai gyvūnų laukia tada, kai miškus sukausto stora sniego danga.
„Briedis ar elnias gali ant sniego gulėti ir jiems nieko, o stirnos prieš guldamos prasikapsto iki žemės, kad negautų plaučių uždegimo“, – pasakoja J. Leika.
Ne tik ligos, bet ir vadinamasis baltasis badas tuomet tampa rimta grėsme laukiniams gyvūnams. Gausiai prisnigus ir stipriai šąlant jiems vis sunkiau susirasti maisto, greičiau eikvojama energija, gyvūnai nusilpsta ir gali neišgyventi.
Plačiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
