• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Po šimtmečių Trakuose atgims iškilmingos Vytauto Didžiojo laikų mišios, skambės retai atliekama viduramžių sakralinė muzika.

REKLAMA
REKLAMA

Šeštadienį 12 val. Trakų švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje vyks baigiamosios iškilmės, skirtos iškilmingam 600 metų Žalgirio mūšio jubiliejui ir 580-osioms Vytauto Didžiojo mirties metinėms paminėti.

REKLAMA

Šioms atmintinoms datoms paminėti bažnyčioje kviestinis kunigas aukos iškilmingas senąsias lotyniškas votyvines Mergelės Marijos šv. Mišias „Salve Sancta Parens" („Sveika, Šventoji Gimdytoja"), skambant Vytauto Didžiojo laikų giesmėms ir maldoms taip, kaip senuoju Romos ritualu prieš šešis amžius meldėsi pats Lietuvos didysis kunigaikštis.

REKLAMA
REKLAMA

Viduramžius menančiose šv. Mišiose grigališkąjį choralą giedos Vilniaus universiteto grigališkojo giedojimo mokykla "Schola Cantorum Vilnensis" ir Klaipėdos Marijos taikos Karalienės bažnyčios choralo studija „Schola Cantorum de Regina Pacis". Iškilmingoms Mergelės Marijos mišioms priskiriamus XV-XVI amžiaus ir kitus klasikinius kūrinius atliks kamerinis choras „Aidija".

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Su Vytauto Didžiojo asmenybe sietinos dvi reikšmingos datos neatsitiktinai minimos Trakų istorinėje bažnyčioje. Be karinių ir politinių nuopelnų, Vytautas Didysis tituluojamas Lietuvos krikštytoju dėl pirmųjų bažnyčių (išimtinai Mergelės Marijos titulo) fundavimo Lietuvos teritorijoje. Būtent su Vytautu Didžiuoju siejamas stebuklinguoju vadinamas Trakų Dievo Motinos paveikslas, įgijęs Lietuvos Globėjos vardą, ankstesnis už Šiluvos ir Aušros vartų stebuklinguosius paveikslus.

Legenda byloja, kad Vytautui Didžiajam šią Marijos ikoną padovanojo Bizantijos imperatorius Manuelis II Paleologas. Vytautas ją perdavė 1409 m. savo paties pastatytai Trakų švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčiai. Paveikslas netrukus ėmė garsėti stebuklais. Ypač daug malonių patirta sunkiu Lietuvai karo, maro ir bado laikotarpiu XVII amžiuje. 1718 m. paveikslas buvo iškilmingai vainikuotas Popiežiaus Klemenso II pašventintomis aukso karūnomis. Tai buvo pirmas karūnuotas paveikslas Lietuvoje ir antras Lietuvos ir Lenkijos valstybėje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų