Žemina orumą
ES ir Lietuvos valdžia dabar kaip mantrą kartoja, kad reikia skatinti trumpąsias maisto grandines, kurios užtikrintų šviežio ir kokybiško maisto tiekimą bei palaikytų bent šiokį tokį kaimo socialinį ir ekonominį gyvybingumą.
Trumpa maisto grandinė reiškia, kai maisto produktų gamintojas be jokių tarpininkų gali savo produkciją tiekti tiesiai vartotojui. Pavyzdžiui, vaisius, daržoves auginantis, pieno ar mėsos produktus gaminantis ūkininkas ar įmonė tiesiai į savo ar gretimo rajono švietimo ar gydymo įstaigas veža produktus. Atrodo, paprasta ir logiška schema, tačiau pas mus ji neveikia.
Apskritai Lietuvoje daug paradoksų. Vakariečiai išsiveža skaniausius natūraliose pievose ganytų galvijų mėsos kąsnelius, superka bene visus ekologiškus grūdus, matyt, eksportui tenka ir geriausi pieno bei mėsos gaminiai. O patys tenkinamės palmių aliejumi ir cheminiais maisto priedais pagardintais importiniais produktais. Tokios tendencijos jau bado akis ir žemina žmonių orumą, dėl kurio politikai ir valdininkai dabar dedasi itin susirūpinę. Dar uoliau demonstruojamas rūpestis vaikais ir jų sveikata, o kaip yra iš tikrųjų?
Karaliauja trise
VPT ekspertai konstatuoja, kad konkurencija maisto produktų ir maitinimo paslaugų viešųjų pirkimų rinkoje menka – daugiau nei pusę šių pirkimų visoje Lietuvoje laimi trys įmonės. VPT parengė 2013–2015 metų šių paslaugų viešųjų pirkimų apžvalgą ir nustatė, kad 56 proc. rinkos analizuojamu laikotarpiu dalijosi trys įmonės – UAB „Sanitex“ bei per akcininkus susijusios VšĮ „Kretingos maistas“ ir UAB „Pontem“.
Anot VPT ekspertų, Lietuvoje 2013–2015 metais įvykdyti 799 pirkimai ir sudarytos 2 189 sutartys, kurių vertė – 222 mln. eurų. Didžiausios vertės sutartis sudarė gydymo įstaigos ir mokyklos. Taigi maitinimo paslaugos teikiamos pačioms pažeidžiamiausioms socialinėms grupėms – vaikams ir ligoniams, todėl maisto kokybė ir įvairovė turėtų būti pagrindinis perkančiųjų organizacijų prioritetas. Tačiau tik 2 proc. maisto prekių ir maitinimo paslaugų viešųjų pirkimų vyko pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymų vertinimo kriterijų. Visais kitais atvejais perkančiosios organizacijos rinkosi mažiausią kainą pasiūliusį tiekėją.
Skelbia kovosią
„Lietuvoje atlikti mokinių mitybos tyrimai atskleidė, kad ji nėra sveika: kasdien vaisius valgo apie trečdalis mokinių, šviežias daržoves – du trečdaliai. Negana to, vaisiai ir daržovės ne visada būna natūralūs ir švieži – neretai mokama tik už išvaizdą. Todėl mes kviečiame visas šalies mokymo ir ugdymo bei sveikatos priežiūros įstaigas rinktis produkciją, kurią išaugina ir pagamina šalia jų triūsiantys vietos ūkininkai“, – tokį raginimą šių metų birželį pasirašė žemės ūkio, sveikatos apsaugos bei švietimo ir mokslo ministrai.
Trijų ministerijų vadovai kreipėsi į savivaldybes ir atsakingas institucijas prašydami remti sveiko maisto gamintojus bei sudaryti jiems kuo palankesnes sąlygas, kad vaikus ir ligonius pasiektų tik natūralūs, švieži ir maistingi produktai.
Ministrai taip pat skelbė sutarę, kad visos trys ministerijos laikysis bendros pozicijos keičiant teisinę bazę, prireikus – ir viešųjų pirkimų taisykles, kad būtų pakeistas šiuo metu egzistuojantis ydingas modelis, daugeliu atvejų leidžiantis maisto tiekimo viešuosiuose konkursuose nuolat laimėti toms pačioms stambioms bendrovėms.
Atidavė vienai įmonei
Kaip savivaldybės reagavo į ministrų kvietimą rūpintis vaikų sveikata ir remti trumpąsias maisto grandines?
Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorius Ovidijus Kačiulis savaip interpretavo šią iniciatyvą: „Apie tai informavome įmonę „Pontem“, kurį organizuoja maitinimą rajono ugdymo įstaigose. Norėtume bendradarbiauti su ūkininkais, bet rajone jau prieš dešimtmetį pasirinktas modelis, kai maitinimo paslaugos perkamos centralizuotai. Konkursą laimėjusi bendrovė „Pontem“ perėmė maisto tiekimą ir gamybą. Sutartis pasirašoma vieneriems ar trejiems metams. 2018-aisiais pasibaigs sutartis ir bus skelbiamas naujas konkursas.“
Kėdainių rajone yra daug bendrovių ir ūkininkų, kurie į mokyklas ir darželius galėtų privežti šviežių daržovių, mėsos ir pieno produktų, tačiau savivaldybei parankiau dirbti su viena įmone. „Verslas susidėlioja, kur patogiau ir pigiau pirkti. O higienos specialistai tikrina, kokie produktai pasiekia mokinius. Be to, 2015 metais kreipiamės į Konkurencijos tarybą, ji pripažino, kad šioje rinkoje monopolio nėra“, – esamą maitinimo paslaugų sistemą gynė O.Kačiulis.
Su stambiaisiais nepakonkuruosi
Per keliolika pastarųjų metų Kėdainių rajono, kaip ir daugelio kitų savivaldybių, ikimokyklinukų ir mokinių maitinimo sistemoje įvyko didelis pokytis.
„Prieš daugiau nei dešimtmetį į mokyklas ir vaikų darželius vežėme šviežius ir patikrintus mėsos bei pieno gaminius ir dabar tai galėtume daryti. Tačiau mūsų produkcijos nebereikia, nes rinką užvaldė stambios įmonės, su kuriomis nepakonkuruosi. Nežinau, kas tokią sistemą sugalvojo ir atitinkamus įstatymus priėmė. Viena aišku – vaikams dėl to nėra geriau“, – sakė Kėdainių rajono daugiašakės Krakių žemės ūkio bendrovės vadovas Nikolajus Danilčenka.
Ši bendrovė verčiasi augalininkyste, augina karves, kiaules, avis, arklius, pati perdirba ir realizuoja dalį produkcijos. Krakiškių mėsos gaminiai neužsiguli prekybos lentynose. Bendrovėje nuolat pluša apie 130 darbuotojų.
„Valgykloje valgome tai, ką patys pasigaminame ir užsiauginame. Ko neturime, pavyzdžiui, kopūstų, obuolių, perkame iš aplinkinių ūkininkų. Kitų Europos šalių, net JAV, žmonės gerbia vietos gamintojus, iš jų perka, palaiko juos, o mes veržiamės į didelius prekybos centrus. Tačiau tai priklauso ir nuo valdžios, kuri kuria teisės aktus. Vieniems jie palankūs, o kitiems – ne. Taip ir gyvename“, – apgailestavo J.Danilčenka.
Valgė skaniai ir pigiai
Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazijos direktorius Alanas Magyla prisiminė laikus, kai Krakių žemės ūkio bendrovė į mokyklą vežė vos už pusės kilometro esančiame mėsos perdirbimo ceche pagamintą produkciją, tiekė pieną. „Kasdien gaudavome šviežutėlių produktų. Pats esu žemdirbio vaikas, todėl puikiai žinau gero maisto skonį. Aišku, kad mokinius geriausia būtų maitinti vietos ūkininkų produkcija. Labai abejoju, kad dabar jiems duodamos kriaušės ir obuoliai yra lietuviški“, – kalbėjo jis.
Gimnazijos vadovas apgailestavo, kad rajono mokyklos nušalintos nuo mokinių maitinimo, tuo rūpinasi viena įmonė. Anot A.Magylos, kitais metais baigiasi centralizuoto maitinimo sutartis, taigi ir mokinių maitinimo organizavimas galėtų būti sugrąžintas mokykloms. Tačiau tokia galimybė menkai tikėtina.
„Per dešimtmetį mokinių maitinimo paslaugas teikianti bendrovė „Pontem“ beveik visose mokyklų valgyklose pakeitė įrangą, ją modernizavo. Atsisakius paslaugų, bendrovė viską išsivežtų ir paliktų plikas sienas, nors iš pradžių ji naudojosi valgyklose buvusia sena įranga. O patalpas jai nuomojame už simbolinį mokestį – 10 eurų mėnesiui“, – sakė A.Magyla.
Jis pasakojo, kad įvesta centralizuota maitinimo paslauga sunaikino iki tol buvusias mokyklos tradicijas, kai mokiniai maitinosi skaniai ir pigiai: „Aplink mokyklą plyti 6 hektarai žemės, turime sodą, anksčiau prisiaugindavome daržovių. Pamenu, patys mokiniai iš mokyklos sodo obuolių prisivirdavo kompotų. Auginome net cukrinius runkelius, kuriuos pardavę gaudavome cukraus. Dabar virtuvė – ne mūsų, negalime joje šeimininkauti.“
Buvo laikai, kai Krakių mokyklos auklėtiniai net kiaules augino. Aplink esančios žemės ūkio bendrovės parūpindavo mažų paršelių ir pašarų. „Jiems sušerdavome ir tinkamas atliekas iš virtuvės, bet vėliau mums buvo uždrausta auginti paršiukus. Dabar jau, matyt, tai būtų nusikaltimas“, – kalbėjo gimnazijos vadovas.
Pirkimų kuriozai
Šiaulių rajono daržininkas Antanas Baliutavičius mokykloms ir ikimokyklinio ugdymo įstaigoms galėtų tiekti bulvių ir daržovių, išaugintų pagal tausiosios žemdirbystės programą, tačiau, anot jo, ten patekti nėra lengva.
„Kiek žinau, norima, kad vienas tiekėjas pasiūlytų visko: ir bulvių, ir daržovių, ir citrusinių vaisių. Be to, ieškoma pigiausių produktų. Būtų patrauklu, jeigu mokyklos atskirai viską pirktų, tai į naudą būtų ir vaikams. Mano sertifikuota produkcija, įskaičiavus atvežimo į mokyklą, paslaugą, būtų brangesnė vos 1–3 centais, tačiau tokios, matyt, nereikia“, – teigė ūkininkas.
Jis prieš keletą metų buvo susidūręs su maisto produktų viešųjų pirkimų kuriozais. „Prieš kurį laiką, kai norėjau dalyvauti konkurse, reikėjo pateikti atitinkamų tarnybų pažymą, kad nesu teistas.
Pareigūnai tąkart neslėpė nuostabos, kam daržovių tiekėjui to reikia. Dabar gal to nebereikalaujama“, – apie juoktis pro ašaras verčiančią situaciją kalbėjo A.Baliutavičius.
Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Judita Šertvytienė sakė, kad mokiniams centralizuotai perkami maisto produktai, o valgyklos priklauso mokykloms.
Konkursai maisto produktams pirkti rengiami kasmet. Šiemet produktus tiekia bendrovės „Sanitex“, „Grūstė“, „Žemaitijos pienas“, „Delikatesas“, „Molupis ir KO“ bei vienas ūkininkas.
