Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Dėl perdegimo Nyderlanduose žmonės nedarbingumą gali gauti net dvejiems metams. Kai kurie medikai mano, kad tokią praktiką reikėtų taikyti ir Lietuvoje.
Vilnietė Viktorija šiandien šypsosi ir juokiasi, tačiau dar visai neseniai 21-erių mergina patyrė perdegimą darbe.
Perdegimą patiria itin didelis kiekis darbuotojų
„Atrodo, kad viskas apsivertė. Nieko nebespėji, nebesinori net eiti į darbą. Tiesiog nieko nesinori daryti. Nežinau, kaip depresija“, – pasakojo mergina.
Viktorija dirbo viename prekybos centrų. Ji sako, kad dėl sunkaus fizinio darbo jai išsivystė stuburo išvarža. Pasak merginos, būdama perdegusi ji nepaisė net skausmo.
„Kai nebespėji visko ir tave ištinka perdegimas, nebesupranti, kiek gali pakelti, kur gali nueiti“, – sakė ji.
Todėl Viktorija nusprendė ne tik pailsėti, bet ir visiškai pakeisti darbą. Tokį sprendimą ją priimti paragino kolegos.
„Kai kolegės pasakė: tau jau reikia atostogų. Tau jau reikia atostogų, nes tau jau daiktai krenta iš rankų“, – pasakojo mergina.
Nuo programuotojo darbo perdegė ir vilnietis Tomas. Pasak jo, tai lėmė per didelis darbo krūvis ir nuolatinis stresas.
Naujausias Vilniaus universiteto tyrimas rodo, kad apie 14 proc. visų Lietuvos darbuotojų yra didelėje perdegimo rizikoje.
Tai sudaro apie 150 tūkst. žmonių, neskaičiuojant tų, kurie jau yra ant perdegimo slenksčio ir patiria vidutinę riziką. Vis dėlto net 85 proc. tyrimo dalyvių dėl perdegimo niekur nesikreipia.
„Pridėkime dar ketvirtadalį, kurie yra vidutinės perdegimo rizikos. Vadinasi, galime sakyti, kad iš visų, kurie mano, jog yra perdegę, trys ketvirtadaliai iš tikrųjų rizikuoja perdegti. Jiems pagalbos reikia čia ir dabar“, – sakė Filosofijos fakulteto profesorė, psichologė Jurgita Lazauskaitė-Zabielskė.
Simptomai, kurių nevertėtų ignoruoti
Medikai teigia, kad perdegimas dėl darbo yra tokio pat rimtumo būklė kaip vėžys.
„Jeigu ji yra negydoma ir į ją neatsižvelgiama, žmogaus tiesiog nebelieka. Kartais jo nebelieka darbe – jis patiria profesinę mirtį. O kartais jo nebelieka iš tikrųjų – jis pasitraukia iš gyvenimo“, – kalbėjo Karoliniškių poliklinikos šeimos gydytoja Justė Latauskienė.
Dažniausiai perdega būtent itin gerai dirbantys darbuotojai. Tačiau net ir kreipdamiesi pagalbos jie neretai susiduria su pašaipiomis replikomis: „O kas nepavargsta?“
„Simptomai gali būti labai lengvai supainioti su įvairiais organizmo pakitimais. Jie gali priminti tam tikrų medžiagų trūkumą. Žmogus gali sirgti lėtine liga, kuri paūmėja dėl nuovargio. Mes gydome tą ligą, tačiau nesulaukiame tokio gydymo efekto, kokio tikėtumėmės“, – sakė J. Latauskienė.
Perdegimui įveikti neužtenka kelių savaičių – gydymas gali trukti ir keletą metų.
Vis dėlto sunku įsivaizduoti, kuris darbdavys Lietuvoje norėtų, kad jo darbuotojas dvejus metus būtų nedarbingume. Be to, „Sodra“ leidžia nedarbingume būti daugiausia 120 dienų iš eilės arba 150 dienų per pastaruosius 12 mėnesių dėl tos pačios ligos.
„Žmonės, kurie yra perdegę, tikrai neeikvoja mokesčių mokėtojų pinigų. Labai dažnai iki perdegimo jie būna sukūrę tiek pridėtinės vertės, kad, kaip gydytoja, manau – jiems būtų galima skirti ir dvejų metų nedarbingumą“, – teigė J. Latauskienė.
Tačiau, anot specialistų, perdegimu turėtų susirūpinti ir patys darbdaviai, nes ši problema tiesiogiai atsiliepia darbuotojų produktyvumui, o kartu ir įmonių rezultatams.
Specialistai ragina nenuvertinti perdegimo ir atkreipti dėmesį į pagrindinius jo signalus – stiprų protinį ir fizinį nuovargį, trunkantį kelis mėnesius. Darbdaviai savo ruožtu turėtų atlikti psichosocialinių rizikų vertinimą ir nustatyti problemas, su kuriomis darbuotojai nebesusitvarko.
Daugiau sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
