Asta VOLKOVAITĖ
Jeigu varpo dūžio nebegirdi, toje vietoje reikėtų pastatyti dar vieną bažnyčią. Tokia maldos namų statybos praktika vadovautasi ankstyvos krikščionybės laikais. Pagal ją Šiauliuose galėtų iškilti ne vieni maldos namai. Vienų džiaugsmui, o kitų nusivylimui miestas turės dar vieną bažnyčią, nors jokie poreikio tyrimai nebuvo atlikti. Sociologai ir vietiniai gyventojai juos vadina būtinybe – bažnyčių statybos yra ne tik dvasininkijos, bet ir pačios bendruomenės reikalas, nes jų išlaikymas gula ant parapijiečių pečių.
Ne visiems reikia naujų bažnyčių
Lieporių mikrorajone bus statomi nauji maldos namai. Pavadinimas – Dievo gailestingumo – jau išrinktas, o projektuotojas renkamas. Lieporių gyvenamajame mikrorajone jau paskirtas valstybės žemės sklypas, yra visi reikalingi leidimai. Kaip atrodys bažnyčia, paaiškės 2013 m. kovo 31 d.
Maldos namai bus statomi nedidelėje trikampėje žaliojoje zonoje tarp namų. Detalųjį mikrorajono planą projektuotojai pateikė Tarybai ir ši planą patvirtino. Vietinių gyventojų nuomonės dėl naujų maldos namų išsiskyrė. Dalis žinią priėmė džiaugsmingai. „Tai kur kas geriau nei alubaris, šioje miesto dalyje tikrai trūko naujos bažnyčios“, – džiaugiasi Lieporių bendruomenės pirmininkė Elvyra Užkuraitienė. Bet atsirado ne vienas ir kitokią nuomonę turintis šiaulietis.
Visuomenininkė, Lieporių bendruomenės narė Valentina Ryžakova mano, kad žmonėms labiau trūksta kitų įstaigų. „Manau, kad reikėtų rūpintis jaunimu, ieškoti būdų, kaip suvaldyti chuliganizmą ir investuoti į jaunimo užimtumą.
giškai. Kas ir kaip išlaikys bažnyčią, kai ji jau bus pastatyta?“, – klausia šiaulietė, prieš porą metų buvusi viena iš piketų prieš Pastoracinio centro statybas mieste iniciatorių. Ji stebisi, kodėl sprendimas statyti naują bažnyčią priimtas, kai demografinė situacija mieste vis labiau liūdina. Mažėja gyventojų, mažėja tikinčiųjų
Statistikos departamento duomenimis, gyventojų Šiauliuose intensyviai mažėti pradėjo nuo 2010-ųjų. Tais metais mieste gyveno beveik 126 tūkst. žmonių. Dabar Šiauliuose yra 107 tūkst. gyventojų. Mažėja ne tik gyventojų, bet ir tikinčiųjų.
Per dešimtmetį katalikų sumažėjo nuo 79 iki 77,3 proc. Sudėjus nenurodžiusius tikybos 305 642 asmenis ir
186 670 nurodžiusių, kad nepriklauso jokiam tikėjimui (yra prisipažinę netikintys ar neskiriantys tam dėmesio), paaiškėja faktas, jog beveik pusė milijono Lietuvos gyventojų yra netikintys ar neteikia kokio nors dėmesio tikybai.
„Pats tikinčiųjų skaičiaus mažėjimas – daugialypis reiškinys. Daug lietuvių emigruoja, kai kurie nepareigingai lanko bažnyčią. Daug žmonių turi ne vieną darbą. Tai žmogų nuvargina, jam sunkiau rasti laiko ir šeimai, ir parapijos lankymui. Jaunimas daugiau rūpinasi karjera, buitimi, kuria savo ateitį“, – mano teologas Benas Ulevičius.
Poreikio netyrė
Lietuvos vyskupų konferencija susilaikė nuo komentaro apie naujos bažnyčios poreikį Šiauliuose. „Kadangi pagal Bažnyčios kanonų teisę yra numatyta, jog kiekvienas vyskupas ordinaras sprendžia asmeniškai, ką reikalingiausia reikia daryti jo vyskupijoje, todėl teisingiausia, kad savo klausimus adresuotumėte tiesiogiai Šiaulių vyskupui Eugenijui Bartuliui. Jis kompetentingai atsakys į Jūsų klausimus“, – paaiškino Darius Trijonis.
Vyskupas visus reikalus dėl naujos bažnyčios statybų yra pavedęs Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios klebonui, monsinjorui Vytautui Kadžiui. Bandėme su juo ne kartą susisiekti. Bažnyčios raštinėje dirbantis asmuo atsiliepęs iš pradžių teigė, kad vakare turėtų atsirasti galimybė, bet tolesni bandymai buvo bergždi. Buvo pranešta, kad monsinjoras labai užsiėmęs. Vis dėlto yra viltis, kad monsinjoras dar prabils viešai – netrukus po to, kai pasklido žinia apie dar vienų maldos namų statybas, V. Kadys žadėjo šių metų pradžioje dėl šios žinios surengti spaudos konferenciją. Tiksli jos data savaitraščiui nežinoma. Jo Ekscelencija: „Yra poreikis maldai“
Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis pripažįsta, kad dabar ne geriausi laikai statyti dar vienus maldos namus. „Mes visiškai pinigų neturime. Čia ne mes statome, čia bendruomenė stato. Mums nėra galimybės. Yra poreikis maldai“, – teigia E. Bartulis.
Finansavimą norima gauti iš Europos Sąjungos. Naujus maldos namus išlaikyti planuojama vien tik iš rinkliavų. Tikslus dar vienos bažnyčios poreikis Šiauliuose nežinomas.
„Šitoje srityje mes tyrimo niekada nedarome“, – tvirtina E. Bartulis. Tyrimo nedaryta ir dėl būsimų dviejų katalikiškų mokyklų Šiauliuose.
Kol kas būsimoji bažnyčia – be projekto autoriaus. Kai kurie miesto architektai neatmeta, jog juo gali tapti E. Bartulio giminaitis Žilvinas Bartulis, projektavęs Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčią pietiniame miesto rajone ir dirbęs Pastoracinio centro statybų prižiūrėtoju.
„Uno mafija vero (viena tikra mafija)“, – apie naujos bažnyčios statymą sako žinomas architektas Kajetonas Jurėnas. Galimybė būti šio statinio projekto autoriumi jam neatrodo patraukli. Dėl nesurinktų pinigų bažnyčios negriūva
Teologai, istorikai ir sociologai yra skirtingos nuomonės apie naujų bažnyčių statybas.
„Jeigu iniciatyva būtų iš apačios – pačių žmonių, jie rinktų lėšas, būtų visai kitas dalykas. Bet jeigu bažnyčia imasi tokios veiklos, kai dalis tų lėšų yra valstybės, kai kyla klausimas dėl panaudojimo poreikio – ar iš tikrųjų tas projektas atitinka visuomenės poreikius? Kaip ir visos organizacijos bažnyčia turėtų paaiškinti, kaip tas visas jų projektas tenkins visuomenės poreikį“, – laikosi nuomonės VDU docentė, Lietuvos religijotyrininkų draugijos pirmininkė Milda Ališauskienė. Jai artima nuomonė, kad dabar vyksta tas privatizacijos periodas, kai žmonės tikėjimą perkelia į privačią sritį. Žmonės labiau linkę palaikyti savo asmeninį santykį su Dievu.
„Nė vienas vyskupas, jei vyskupijos ekonominė situacija bloga, nesiima statyti bažnyčios. Manyčiau, dauguma naujų bažnyčių pastatyta ne už lietuvių, bet už užsienio katalikų aukas. Žinome, kad užsienyje yra ekonomiškai stiprių katalikų parapijų, kurios paremia Lietuvos katalikus. Šiuo tikslu iš tikinčiųjų prievarta niekas nereikalauja pinigų. Klebonas taip pat neturi jokios galios atimti pinigus iš parapijiečių, ypač mieste, kur žmonės gali pasirinkti kitą parapiją, jei klebonas elgiasi netaktiškai. Paprastai ir vyskupas nenumeta ant žmonių pečių nepakeliamos naštos. Negirdėjau atvejų, kad iš dėl iš tikinčiųjų nesurinktų pinigų būtų sugriuvusi bažnyčia“, – sako teologas Benas Ulevičius.
„Čia daugiau politinė problema. Kunigai privalo atsižvelgti į žmonių nuomonę, turėtų su jais susišnekėti, klausti. Nesvarbu, kad prieštarauja tik žmonių saujelė, bet gal vertėtų padaryti tam tikrą žmonių apklausą, išsiaiškinti, kaip miestiečiai vertina naujos bažnyčios statybas“, – siūlo istorikė Aušra Pažėraitė.
„Pastaraisiais metais pokomunistinėse valstybėse pastebėta, jog nacionalinės – visuomenėje vyraujančios – bažnyčios ypač suartėja su valdžios institucijomis ir sėkmingai naudojasi mokesčių mokėtojų lėšomis, įvairiais fondais ir tam tikra prasme net subiurokratėja. Šiose šalyse pastebėta, kad tarp bažnyčios ir visuomenės nėra ryšio. Bažnyčia tampa replika valstybės parade. Iš vienos pusės sveikintina, kad ji geba pasinaudoti įvairiais fondais, bet kyla klausimas – ar bažnyčios tikslas yra statyti pastatus, ar bendrauti su bendruomene ir tenkinti jos poreikius, kylančius egzistencinius klausimus? Daugybė žmonių turi tų kylančių klausimų. Turbūt tokiu atveju ir įvyksta tas konfliktas“, – pastebi M. Ališauskienė. Dievui reikia dvasios
Jėzus Kristus niekad neliepė savo mokiniams statyti prašmatnių garbinimo namų. Tikruosius garbintojus jis ragino „šlovinti dvasia ir tiesa“ (Jono 4:21-24).
Evangelizacija galima ir be naujų bažnyčių ir apskritai be šių statinių. Maltoje veikia evangelizacijos būdas, paremtas mažų grupelių susikūrimu parapijoje. Šių grupelių nariai drauge šlovina, klausosi mokymų, dalijasi savo tikėjimo patirtimi ir meldžiasi už savo artimųjų atsivertimą. Kai grupelėje pradeda nuolat lankytis 12 žmonių, ji pasidalija – tokiu būdu parapijoje grupelių, kartu ir aktyvių krikščionių, tik daugėja. Vyskupas prašo paramos
Per šią savaitę Kelmės rajono savivaldybėje vykusį LR Seimo Šiaulių krašto bičiulių parlamentinės grupės narių susitikimą su Vyriausybės atstovu Šiaulių apskrityje Jonu Novogreckiu ir Šiaulių apskrities merais visiems dalyviams buvo išdalintas Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio raštas.
Ekscelencija vėl prašo paramos. Nors praėjusių metų gruodžio pradžioje Valstybinė komisija priėmė Pastoracinį centrą, vyskupas prašo pagalbos atsiskaitant už atliktus darbus. Rašte teigiama, jog tam trūksta apie dviejų milijonų litų.
Raštą gavę merai minėjo ne pirmą kartą iš vyskupo sulaukiantys prašymo paremti. Dauguma kalbintų merų teigė vyskupo prašymo nepriėmę asmeniškai ir nesvarstę minties vyskupiją paremti iš savo kišenės.
Gali būti, kad vyskupo raštas neliks be atsako – kai kurie merai savo rajonų tarybas ir ne tik jas jau supažindino su juo. Redakcijai su vyskupu E. Bartuliu susisiekti nepavyko.
