geras straipsnis, aprėpiantis daug niansų.

kam dar ta komisija, jei yra Albinas. Nebent komisija konkreciai ivardytu, kad 'karalius nuogas'...

Landsbergio, Kronkaičio ir Jurgelio dalyvavimas komisijos veikloje leidžia tikėtis, jog bent jie galės išsakyti vadinamąją ypatingąją nuomonę - ir apie tai, ką ten pavyks išsiaiškinti, ir apie kitų komisijos narių "gudravimus".

Idomu kada baigsis sis farsas ir apsimetinejimas del a.a. V. Pociuno zuties??? Na kiek galima??? Vadinkit mane kaip norit, bet nereikia is molio sventuju lipdyti: pasirinko jis tokia profesija, dirbo toki darba, zuvo... Bet tai nereiskia, kad jis buvo nuzudytas... Vienintelis galimas jo pranasumas - jis buvo konservatoriu zmogus...
Apie juodinima galiu pasakyti tik tiek, kad mirusiojo ir jo eks zmonos meiles rysiai i kaire buvo viesa paslaptis ju darbovetese ir nereikia cia kaltinti kitu...
Kalbant apie visokius tyrimus, tai baudziamojoj teiseje, kaip ir operacijos metu, turi buti simta procentinis tikslumas pries pateikiant kaltinimus kazkam ir bet kam... O Kirkilas, sudarydamas neteisetas komisijas, del politiniu dividendu nesiruosia keisti savo padlaizikiskos krypties - juk prezidento postas toks siltas...
Leiskime a.a. V. Pociunui ilsetis ramybeje...

Kaip atrodo man, šiame straipsnyje problema apibrėžiama visa apimtimi, iki galo, įžvelgiant smulkiausius niuansus, labai tiksliai grupuojant išvadas. Pasirodžius šiam straipsniui, diskusijos dėl komisijos reikalingumo turėtų nurimti. Vis tik išlieka vienas ,,bet". Neatsitiktinai čia autorius gretina G.Beresnevičiaus ir V.Pociūno mirties atvejus. Taigi iš tiesų, regis, šios komisijos reikalas būtų įvertinti ne tik antrojo, bet ir pirmojo mirties aplinkybes. Galima spėti, jog toks užduoties išplėtimas leistų pelnyti sisteminio pobūdžio išvadas. Tačiau svarbiausia net ne tai, bet kitas, labai sunkiai įvardijamas, dviprasmiškas dalykas. Niekas neabejoja, jog V.Pociūnas buvo išskirtinai garbingas žmogus, tikras Lietuvos patriotas. Tačiau išskiriant Jį Komisijos sudarymo fakte, kartu nutylint, užmirštant, ištrinant pastoviai , principiniu būdu gretinimo įvykio įvertinimo užduotį, sukuriamas bjaurus precendentas. Paradoksalia eiga gali susidaryti įspūdis, jog tokiu atveju minėtosios komisijos sudarymo faktas rodo tik policinės visuomenės kompleksus: neva VSD pulkininko artimieji šiaip ne taip, bent teoriškai, gali tikėtis teisingumo, tuo tarpu ,,vienas iš žymiausių kultūros protų" (autoriaus žodžiai) Lietuvoje yra vertinamas žemiau už šunį. Jeigu taip yra iš tiesų, tai mums, kaip sakoma, nepadės jau nei Dievas, nei velnias.

Jeigu pavyktų išaiškinti tiesą dėl V.Pociūno žūties,kas išties yra svarbu ir būtina,gal tai būtų preliudija sudėlioti visus taškus ant i",t.y. išvalyti Lietuvos istorijos mėšlyną,susijusi su sausio 13 -ja,Abromavičiaus mirties aplinkybėmis,Bražuole bei neregėtomis korupcijos apraiškomis.Nors tiesą sakant sunku įsivaizduoti,jog tai įmanoma kol vaikšto gyvi įvykių scenaristai.

Jokios mandrybės, jokie vykrutasai nebestebina. Stebina didžiais save laikančių politikų begalinis cinizmas ir bukumas.