Pirmiausia jis norėjo knygas deginti arčiau Seimo rūmų, bet vietoje buvę policijos pareigūnai jam pasakė, kad pagal įstatymą negalima to daryti iki pastato esant 70 metrų. Jie pasiūlė parlamentarui akciją vykdyti arčiau Mažvydo bibliotekos esančioje vietoje. Jie taip pat paragino T. V. Raskevičių pranešti miesto savivaldybei apie vykdomą akciją, ką politikas padarė vietoje, išsiųsdamas elektroninį laišką.
„Šiandien aš esu priverstas ateiti čia prie Seimo ir organizuoti šią pilietinio pasipriešinimo akciją. Knygų deginimo laužai yra gerai istorijoje žinomas atvejis. Dažniausiai knygas degino okupaciniai režimai, užėmę tam tikras valstybes, norėdami iškreipti ir paneigti tose valstybėse egzistuojančią socialinę realybę“, – Nepriklausomybės aikštėje susirinkusiems žurnalistams sakė T. V. Raskevičius.
Anot jo, Seimas antradienį įvedė cenzūrą. T. V. Raskevičius teigė, kad degina tris jam asmeniškai labai svarbias knygas, kuriose pateikta informacija apie LGBT asmenis. Pirmoji knyga – „Kuprotas kalnas“.
„Kai aš buvau paauglys, man buvo 16 metų, „Kuprotą kalną“ rodė Lietuvos kino teatruose. Tai buvo pirmasis filmas, kuriame aš pamačiau žmones, žmonių meilę, kurie yra panašūs į mane“, – pasakojo politikas.
„Nuo šiol, kadangi Lietuvoje galioja LGBT asmenų cenzūra, tokie filmai Lietuvoje nebus rodomi“, – pridūrė jis.
T. V. Raskevičius taip pat sudegino „Homoseksualumo prigimties istoriją“ ir „Vadink mane savo vardu“, pagal kurią sukurtas populiarus kino filmas prieš kelis metus rodytas šalies kino teatruose.
Jis pažymėjo, kad antradienį Seimui pateiktas projektas buvo Vyriausybės projektas. Kaip pastebėjo T. V. Raskevičius, prieš šį įstatymo projektą balsavo 18 konservatorių ir 5 Liberalų sąjūdžio nariai.
„Šiandien valdančiajai koalicijai užduodu viešai klausimą – ar Vyriausybė, ministrė pirmininkė vis dar turi šios Seimo daugumos pasitikėjimą, kai eina kalba apie vertybinius ir žmogaus teisių klausimus? Man atrodo, kad šios dienos balsavimo rezultatai parodo, kad ne“, – tvirtino T. V. Raskevičius.
T. V. Raskevičiaus žurnalistai paprašė patikslinti dėl jo pasakyto teiginio, kad Lietuvoje įvedama cenzūra. Seimas atmetė projektą, kuriuo siūlyta iš įstatymo išbraukti prieš LGBT nukreiptą nuostatą, tad nuostatai likus, liko ir iki šiol galiojusi tvarka.
„Šiandien Seimas pasakė, kad su tokia įstatymo nuostata viskas gerai, jos atsisakyti nereikia, reiškia, kad galime spausti bėgį ir jungti cenzūrą pilna apimtimi“, – teigė politikas.
Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska teigė, kad Seimas turės sugrįžti prie šio įstatymo pakeitimo. T. V. Raskevičius teigė, kad EŽTT sprendimai privalomi visoms ES valstybėms narėms, tad prie klausimo reikės grįžti, bet, panašu, tą darys kitos kadencijos Seimas.
Už minėtą projektą balsavo 50 Seimo narių, prieš – 56, susilaikė 19 parlamentarų. Parlamentarai nesuteikė galimybės iniciatoriams tobulinti projekto.
Tokios įstatymo pataisos teiktos reaguojant Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą, kuriuo pripažinta, kad Lietuva pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, susijusias su saviraiškos laisve.
Bylą Strasbūro teisme iškėlė dabar jau mirusi rašytoja Neringa Macatė, kuri ginčijo Lietuvoje sustabdytą jos knygos „Gintarinė širdis“ leidybą.
Pasakų rinkinį, kuriame aprašomi tos pačios lyties asmenų santykiai, 2013 metais išleido Lietuvos edukologijos universitetas, tačiau po kelių mėnesių knygos platinimą sustabdė.
Tokį sprendimą universitetas grindė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos raštu, kuriame N. Macatės knyga įvardyta kaip daranti žalą vaikams iki 14 metų. Tuo metu tarnyba savo poziciją aiškino galiojančiu teisiniu reguliavimu.
Iškart po parlamento sprendimo, T. V. Raskevičius išplatino pareiškimą, kad Nepriklausomybės aikštėje surengs pilietinio nepaklusnumo akciją, kurios metu viešai degins grožinės ir mokslinės literatūros kūrinius, kurie bus draudžiami Lietuvoje, nes juose pateikiama informacija apie LGBT asmenis.
Anot projektą pristačiusios teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos, dėl tokios įstatymo nuostatos, kenčia Lietuvos įvaizdis tarptautinėje erdvėje ir mūsų šalis yra greta kai kurių nedemokratinių ar net teroristinių valstybių, kur yra taikomos tokios nuostatos. Teisingumo ministrė konkrečiai įvardijo Vengriją, tačiau panašią nuostatą turi ir Rusija.
Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Mindaugas Puidokas klausė, kaip galima teikti pataisas, kurios iš vaikų atimtų galimybę būti apsaugotais nuo žalingos informacijos.
„Kaip tai suderinama su jūsų, kaip teisingumo ministrės pareigomis? Ar tai nėra tam tikras Trojos arklys, pateikiamas su dūmų uždanga dviejų apkaltų kolegoms Seimo nariams, tokiu būdu norint per tam tikrų įstatymų pakeitimus patvirtinti Stambulo konvencijos nuostatas?“ – klausė M. Puidokas.
E. Dobrowolskos teigimu, panašų reguliavimą turinti Vengrija sulaukė ne tik Europos Komisijos pažeidimų procedūros, bet Europos Komisija kreipėsi ir į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su ieškiniu, nes vengrų reglamentavimas neatitinka europinio reglamentavimo.
„Tai, ką jūs klausiate ir teigiate, šeimų išskyrimas ir diskriminavimas, yra nesuderinamas nei su Konstitucija, nei su mūsų tarptautiniais įsipareigojimais“, – aiškino ministrė.
Kitas mišriai grupei priklausantis parlamentaras Aidas Gedvilas klausė, ar E. Dobrowolska neigia Lietuvos Konstitucijoje nustatytą šeimos sampratą.
„Jeigu jums Europos Žmogaus Teisių Teismas yra svarbiau, nei Lietuvos Konstitucija ir lietuvių tautos siekis išlaikyti prigimtinę šeimos ir lyties sampratą, ar tai nėra tam tikra Konstitucijos, valstybės ir tautos išdavystė?“ – klausė A. Gedvilas.
Ministrė atkreipė dėmesį, kad Konstitucinis Teismas 2019 m. išaiškino, kad šeima lyčiai neutrali.
Remigijus Žemaitaitis teigė, kad EŽTT labai siauroj apimtyje pasisakė, tad, jo nuomone, nebūtina keisti įstatymo, vertinant siaurąja prasme teismo sprendimo. Jis klausė, ar nėra per daug drastiškas pasiūlymas.
„Verta atkreipti dėmesį į pačią bylą. Teismas, nagrinėdamas šitą bylą, nagrinėjo ne tik pačią cituotą nuostatą, kurios siūloma atsisakyti, bet teismas vertino ir Seimo narių pasisakymus, kai buvo papildomas komitetas <...> ir kur buvo pasisakyta, kad šios nuostatos taikymo tikslas – išskirti šeimas ir, jeigu kalbama apie kitokias šeimas, kad informacija būtų ribojama. Pats kontekstas buvo vertinamas, kokiu tikslu nuostata priimta“, – teigė E. Dobrowolska.
Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis svarstė, kad pagrindinis projekto motyvas – politinis ir artėjantys rinkimai, Laisvės partijai siekiant naudos.
E. Dobrowolska patikino, kad visų pirma šis projektas yra teisinis, o ne politinis klausimas. Ji pabrėžė, kad įstatyme esančią nuostatą vetavo net du prezidentai – Valdas Adamkus ir Dalia Grybauskaitė. Tik darbo grupei sutarus dėl naujos formuluotės, kurios tikslas išliko stabdyti informaciją apie LGBT+, ji buvo priimta.
Ji priminė, kad taikant šią įstatymo nuostatą, vienai žiniasklaidos priemonei buvo uždrausta informuoti apie homoseksualų eitynes dienos metu, leista informaciją platinti tik vakare.
„Šios nuostatos praktinis taikymas sąlygojo, kad turėjom tiek EŽTT sprendimą, tiek kitas bylas teismuose, kitaip sakant, tai nėra negyva nuostata ir jos taikymas mums turi tarptautines pasekmes“, – kalbėjo E. Dobrowolska.
Ka, švieženos nepasisekė gauti, Raskeviciuk?
