• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Tėvai bylinėsis su vaikais

Inga SMALSKIENĖ

Panevėžio miesto apylinkės teismas priėmė retą ieškinį – tėvai prašo priteisti jiems paramą iš suaugusių vaikų. Teismo pirmininkės Ritos Dambrauskaitės teigimu, Civiliniame kodekse numatyta suaugusių vaikų prievolė išlaikyti savo nedarbingus, paramos reikalingus tėvus, jais rūpintis. Tačiau šie retai naudojasi jiems įstatymų suteikta teise išsireikalauti iš atžalų materialinę paramą. Panevėžio miesto apylinkės teisme per pastaruosius trejus metus bus nagrinėjama tik antra tokia byla. 2011-aisiais į teismą kreipęsi tėvai galiausiai gražiuoju susitarė su vaikais dėl išlaikymo.

„Kas šiandien reta, rytoj gali būti dažna“, – teismo pirmininkė mano, kad ateityje tėvų ieškinių dėl išlaikymo priteisimo daugės.

REKLAMA
REKLAMA

Būtina įrodyti

Tam įtakos turi ir emigracija. Vaikai išvyksta į užsienį, neblogai uždirba, o Lietuvoje likę jų senyvi, sveikatos netekę tėvai skursta. Tačiau R. Dambrauskaitė pabrėžia, kad maža pensija nėra pagrindas iš vaikų reikalauti išlaikymo. Tėvai turi atitikti tam tikras sąlygas.

REKLAMA

„Civiliniame kodekse sakoma, kad prašyti išlaikymo gali nedarbingi ir paramos reikalingi tėvai. Būtina įrodyti, kad reikalinga parama, kad vaikas ar vaikai turi galimybę remti, bet vengia tai daryti“, – paaiškino teismo pirmininkė. Tėvams išlaikyti priteisiama pinigų suma mokama kas mėnesį. Kiek reikės mokėti, nustato teismas, atsižvelgdamas į vaikų ir tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes.

REKLAMA
REKLAMA

Teismas, nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į visų pilnamečių to tėvo (motinos) vaikų pareigą, bet nepaiso, ar ieškinys dėl išlaikymo priteisimo pareikštas visiems vaikams ar tik vienam iš jų.

Kitaip sakant, du ar daugiau vaikų turintiesiems nereikėtų manyti, kad materialinę paramą prisiteis tik iš vienos savo atžalos. Įstatymai prievolę išlaikyti tėvus numato visiems pilnamečiams vaikams.

Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkė sako, kad daugiau galimybių turi smarkiai pasiligoję, neįgaliaisiais pripažinti asmenys, kurių pajamos mažos ir jų neužtenka pragyventi, gydytis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tačiau yra išimčių. Tėvams, kurie jaunystėje nesirūpino savo vaikais, o pasenę reikalauja paramos, vargiai pavyktų prisiteisti išlaikymą.

Tokiais atvejais įstatymai neužkerta kelio kreiptis į teismą, tačiau galimybė prisiteisti paramą minimali. Vaikai gali būti atleisti nuo pareigos išlaikyti ėvus, jeigu teismas nustato, kad jie vengė atlikti pareigas, kai vaikai buvo nepilnamečiai.

REKLAMA

Senoliai klauso širdies

Su garbaus amžiaus žmonėmis nemažą darbo praktiką turintis Panevėžio Šv. Juozapo globos namų direktorius Patrikas Skrudupis tvirtina niekada iš senolių nėra girdėjęs apie ketinimus bylinėtis su vaikais dėl išlaikymo.

„Žinau, kad įstatymai numato prievolę rūpintis savo senais, ligotais, sunkiai besiverčiančiais tėvais, tačiau nežinau, kokia yra teisminė praktika. Tokios bylos Lietuvoje retos, bet, manau, kad tai tik laiko klausimas. Visuomenė senėja, socialinės problemos, susijusios su vyresnio amžiaus žmonėmis, aštrėja“, – kalbėjo jis.

REKLAMA

Direktorius svarsto, kad ir Šv. Juozapo globos namuose, ir kitose pagyvenusių žmonių globos įstaigose atsirastų senolių, kurie galėtų pasinaudoti Civiliniame kodekse numatyta galimybe prisiteisti iš pilnamečių vaikų išlaikymą. Tačiau jie to nedaro ne tik dėl įstatymų neišmanymo. Pasak P. Skrudupio, daugeliui senjorų tiesiog nesuvokiama, kad galėtų tampyti savo atžalas po teismus.

Jis pastebėjo, kad netgi tie senukai, kurie vaikams užrašė visą savo turtą, dengė jų paskolas, o paskui atsidūrė valdiškoje globos įstaigoje, nelinkę ko nors reikalauti iš atžalų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Dauguma tėvų vadovaujasi ne įstatymais, o širdimi. Ir iš tiesų, teisė šioje srityje ne visagalė. Kita vertus, gerai, jei teismuose atsiranda tėvų ieškinių. Visuomenė turi suprasti, kad ne tik tėvai privalo išlaikyti savo vaikus ir jais rūpintis, bet ir šie užaugę privalo remti savo gimdytojus. Anksčiau lietuviams buvo savaime suprantamas dalykas pasirūpinti savo senais tėvais, dabar, deja, taip nėra“, – apgailestavo globos namų vadovas.

REKLAMA

Socialinės apsaugos ministro patarėju dirbęs P. Skrudupis socialinės apsaugos sistemoje mato daug taisytinų, tobulintinų dalykų. Pavyzdžiui, kad ir senų žmonių ilgalaikės socialinės globos srityje. Neretas atvejis, kai senoliai būstą ir turtą užrašo vaikams, o paskui lieka be pastogės ir su varganomis pajamomis. Tokie apgyvendinami globos įstaigose, t. y. juos išlaiko valstybė. O vaikai visiškai neprisideda prie tėvų išlaikymo.

REKLAMA

Socialinės paramos skyriams yra prieinama informacija tik apie per praėjusius 12 mėnesių senolių turėtą turtą. Dar viena didelė problema, pasak P. Skrudupio, yra senyvų, ligotų žmonių, gaunančių vadinamąją slaugos pašalpą, globa šeimoje. Kai kurie vaikai valstybės mokamus tėvų slaugos pinigus išleidžia savo reikmėms, būna, kad ir alkoholiui, o ligonio tinkamai neprižiūri.

„Tokius atvejus nelengva išaiškinti, nes dažnas senolis, nenorėdamas pakenkti savo suaugusiam vaikui, nesako tiesos“, – kalbėjo direktorius.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų