Kartais kaltinimai nužudžius slegia tik iki teismo, o tada Temidė nusišypso kaltininkui ir tarsi nuvalo brutalaus žudiko etiketę – perkrikštija į neatsargų, nerūpestingą nelaimėlį.
Sumuštą paliko gulėti
Praėjusių metų rugpjūčio 30-osios vakarą kaunietis Eugenijus Velička (31 m.) ir jonaviškis Marius Paura (36 m.), su savo širdies draugėmis viešėdami Šveicarijos kaime (Jonavos r.), mėgavosi pirties malonumais ir gurkšnojo alų.
Abiejų moterims išėjus, vyrai dar liko pabendrauti. O kai netrukus panakčiui susiruošė pas jas, iš pirties pėsčiomis išėjusį E. Veličką sutiko 4 pažįstamos nepilnametės. Neblaivios paauglės pasiskundė, kad kaimo gyventojas Gediminas Kripcevičius (21 m.) be jokios priežasties sumušė jų draugę Ramintą.
Čia pat ašarojusios Ramintos veidas buvo kruvinas, antakis prakirstas, aplink akį – patinę.
Prie kompanijos prisidėjo ir savo automobiliu iš pirties pradėjęs judėti M. Paura. Jis išgirdo tą patį naktinėjančių panelių skundą. Viena mergina pasakė, kad Gediminą būtų galima sutikti prie kultūros namų, nes jis netoliese gyvena.
Netrukus visa 7 asmenų kompanija jau važiavo M. Pauros vairuojamu automobiliu kultūros namų link ir išties pamatė einantį Gediminą.
Kalba buvo trumpa: iš mašinos išlipęs M. Paura, paklausęs, kodėl Gediminas skriaudžia mergaites, kumščiu smogė jam per veidą. Gediminas susverdėjo, pritūpė, bet tuoj vėl atsistojo.
Tada Gediminui per veidą smogė E. Velička. Šįkart užkluptasis nebeatsilaikė – atbulas visu svoriu krito aukštielninkas ant nugaros ir galva stipriai trenkėsi į betoninį grindinį. Gediminas nebejudėjo, bet kvėpavo, tad abu, paėmę jį už parankių, nutempė nuo aikštelės ir paguldė šonu ant žolės. Esą kad atsigautų.
Kaltas... grindinys
Tuo metu neblaivios panelės sėdėjo mašinoje ir žiūrėjo, kaip už pralietą draugės kraują baudžiamas Gediminas, su kuriuo prieš tai buvo girtauta ir susiginčyta dėl niekniekių. Keršto aktas joms atrodė būtinas. Būtina atrodė ir padėka kone dvigubai už jas vyresniems „teisuoliams“ – paauglės iškart nuvažiavo su jais į degalinę pirkti alkoholio, o po to iki paryčių gėrė prie kaimo tvenkinio, romantiškai įsitaisiusios ant kelmų.
Kai dar labiau apgirtusi kompanija važiavo automobiliu į namus, pakaušį į grindinį susitrenkęs Gediminas tebegulėjo toje pačioje vietoje, kur ir buvo paliktas prieš kelias valandas. Viena paauglė užsiminė, kad reikėtų kviesti greitąją pagalbą, tačiau M. Paura pasakė, jog nereikia – vaikinas atsigausiąs. Iš mašinos niekas taip ir neišlipo.
Rytą kaimą žaibiškai apskriejo žinia: Gediminas nebegyvas. Žento lavoną pirmasis aptiko jo uošvis, susiruošęs į žvejybą. Vyras tegalėjo stebėtis, kodėl žentas kruvinas ir nepasiekęs arti esančių savo namų.
Dviem smūgiais Gediminą patiesę M. Paura ir E. Velička buvo apkaltinti: pirmasis – dėl viešosios tvarkos pažeidimo, antrasis – dėl chuliganiško nužudymo (už tai gresia nuo 5 iki 20 metų). Mat buvo nustatyta, kad būtent E. Veličkos smūgis Gediminą pargriovė taip, kad vaikinas stipriai trenkėsi į grindinį.
Tačiau Kauno apygardos teismas brutalaus žudiko etiketę nuo E. Veličkos nuėmė. Kadangi teismo medicinos ekspertai patikino, kad G. Kripcevičiui lemtingas buvo atsitrenkimas į grindinį, tad dėl mirtinos vaikino traumos ir buvo apkaltintas... grindinys, bet ne žmonės.
Pirmą smūgį Gediminui smogęs M. Paura (beje, vadybininku vienoje įmonėje dirbantis vyras teistas 2 kartus, 1996-aisiais – už nužudymą) nuteistas kalėti pusantrų metų, kai įsiteisės nuosprendis.
Stipresniu smūgiu (lūžo žandikaulis) Gediminą pargriovusiam E. Veličkai (jis anksčiau 2 kartus teistas už vagystes) teismas paskyrė 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Kaltinimas iš chuliganiško nužudymo jam buvo perkvalifikuotas į nužudymą dėl neatsargumo.
Į grindinį – ne savo valia
Tokia teismo trijų teisėjų kolegijos traktuotė iki šiol nesuprantama nužudyto G. Kripcevičiaus artimiesiems. Jauna nužudytojo našlė Agnė, kuri, po vyro laidotuvių praėjus keliems mėnesiams, pagimdė jo sūnų, įsitikinusi, kad vyras nebūtų taip stipriai rėžęsis pakaušiu į grindinį, jeigu jam nebūtų „padėję“ chuliganai. Vadinasi, žudikai – jos vyro baudėjai, tad juos, Agnės manymu, būtina nubausti griežta bausme už tyčinį nužudymą.
Be to, Gedimino artimieji įsitikinę, kad jis galbūt dar būtų išgyvenęs, jeigu kompanija sumuštojo nebūtų palikusi likimo valiai, jei būtų kvietusi greitąją arba kam nors pranešusi. Bet smūgiais Gediminui prieš paaugles pasirodę vyrai skubėjo dar kartą nusikalsti – girdyti nepilnametes.
Pirmajame teisme savo teisybės nesulaukę nužudytojo artimieji nuosprendį apskundė Apeliaciniam teismui ir tikisi, kad jame kaltinamiesiems Temidė šypsosis mažiau.
Už neatsargų gyvybės atėmimą Baudžiamasis kodeksas numato kur kas švelnesnes bausmes – areštą arba laisvės atėmimą iki 4 metų. Būtent taip E. Veličkos veiką įvertino teismas. Buvo pabrėžta, kad E. Velička nesiekė nužudyti, kirto tik vieną kartą, o po smūgio abu baudėjai dar patraukė sumuštąjį atokiau – esą rūpinosi jo likimu. O juk nepatrauktą nelaimėlį gal būtų greičiau pastebėję kaimo žmonės?..
Gedintys artimieji buvo atkaklūs
Nužudyto G. Kripcevičiaus artimųjų nepasitenkinimas teismo nuosprendžiu labai suprantamas Maldėnų kaimo (Vilkaviškio sav.) gyventojui Juozapui Kilikevičiui (70 m.), kuris dėl panašiomis aplinkybėmis prarasto savo sūnaus prieš kelis mėnesius tame pačiame Kauno apygardos teisme, galima sakyti, plėšte išplėšė kitokį nuosprendį.
Tam prireikė laiko ir gedinčio, savo tiesos atkakliai ieškančio J. Kilikevičiaus pastangų bei sveikatos. O po teismo nuosprendžio beliko tik stebėtis ir spėlioti, kodėl tuos pačius mokslus baigę, tais pačiais kodeksais besivadovaujantys teisininkai priima skirtingus sprendimus.
Romas Kilikevičius (38 m.) buvo mirtinai traumuotas savo kaime 2006-ųjų gruodžio 17-osios pavakarę. Vyrą, skolingą 10 litų, pora smūgių per veidą parvertė neblaivus gretimo Alvito kaimo gyventojas Audrius Gružinskas (26 m.). Pargriuvusiam dar įspyrė į galvą.
Ekspertai nustatė, kad R. Kilikevičius mirė paliktas gulėti ir uždusęs savo skrandžio turiniu (vyras buvo girtas). Dėl to ikiteisminis tyrimas Vilkaviškio prokuratūroje buvo užbaigtas kaip byla dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir sunkaus sveikatos sutrikdymo.
“Negalėjome tuo patikėti, nes tai – aiški nužudymo byla, – prisiminė pensininkas J. Kilikevičius. – Juk sūnus nebūtų uždusęs skrandžio turiniu, jeigu būtų nepatyręs smūgių ir galvos traumos. Todėl suabejojau eksperto išvada ir pradėjau ieškoti teisybės – kreipiausi dėl naujos ekspertizės”.
Tik gavus naujas ekspertų komisijos išvadas, kad R. Kilikevičius mirė nuo uždusimo, kurį sukėlė ne girtumas, o sunki galvos trauma, kaltinimas buvo perkvalifikuotas į nužudymą. Dėl nužudymo kaltam A. Gružinskui buvo paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė.
Teismas kartu priteisė ir nužudytojo tėvo bei sesers pareikštus civilinius ieškinius dėl patirtos neturtinės žalos – abiem po 100 000 litų.
Beje, civiliniai ieškiniai prislėgė ir minėtus Šveicarijos kaime nužudyto G. Kripcevičiaus baudėjus: iš M. Pauros – 1500 litų, iš E. Veličkos – net per 170 000 litų. Jeigu kitaip nenuspręs Apeliacinis teismas.
Irena Zubrickienė
