Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Lietuvos kelių būklė – apverktina
Kai kur keliai labiau primena Mėnulio kraterius nei dangą, kuria kasdien žmonės važiuoja į darbą, veža vaikus į mokyklas ar darželius. Su tokia realybe kasdien susiduria Telšių rajono gyventojai, nors asfaltas čia, kaip matyti, lopytas jau ne kartą:
„Duobė ant duobės, taisoma, ant duobių dar daugiau duobių. Taisomas tas kelias, bet jis yra labai prastas.“
Kai kurie vairuotojai pasakoja, kad tokiomis sąlygomis 14 km iki Telšių važinėja jau apie dešimtmetį. Dėl nuolat atsiveriančių duobių jiems dažnai tenka lankytis autoservisuose:
„Taip, labai blogas kelias, atrodo, kad su mašina vos neiškrito paskutiniai dantys.“
„Blogiau kaip žvyrkelis.“
Nepatenkinti vietos gyventojai net įrengė iškabą, kurioje pravažiuojantiems vairuotojams primena, kas rūpinasi šiuo keliu – valstybės įmonė „Via Lietuva“. Todėl seniūnija ar rajono savivaldybė čia mažai ką gali padaryti.
„Jeigu patys matėte, tai tas kelias – lopas ant lopo. Jo būklė yra apverktina“, – sakė Luokės seniūnas Erikas Volskis.
Seniūnas kreipėsi ir į ministeriją, nes gyventojų bei vairuotojų skundų netrūksta. Tačiau valdininkų atsakymai, anot jo, išlieka įprasti.
Verslas remontuos kelius
Šalyje yra ir daugiau tokių kelių, kur skaičiuojant duobes galima net pamesti skaičių. Valstybės įmonės nespėja jų sutvarkyti, todėl prezidentas Gitanas Nausėda pasiūlė idėją, kuriai jau pritarė Seimas, – leisti verslui remontuoti valstybinės reikšmės kelius.
Iki šiol privatus verslas Lietuvoje, valstybės pasamdytas, galėjo tik tiesti naujus kelius, o jų remontu rūpinosi „Via Lietuva“. Pakeitus įstatymus, privatus sektorius galės tvarkyti ir prastos būklės kelius, viadukus bei tiltus. Pasak susisiekimo ministro, tai paspartintų remonto darbus.
„Nenorime mažinti greičio automagistralėse ar nieko nedaryti kelių infrastruktūroje. Mūsų tikslas – kad žmonės saugiai ir greitai pasiektų iš taško A į tašką B“, – sakė susisiekimo ministras Juras Taminskas.
Vis dėlto tai nereiškia, kad visi prastos būklės keliai bus sutvarkyti per naktį. Valdžia kartu su kitomis institucijomis jau sudarė prioritetinių kelių sąrašą – tai dideli projektai, kurie, tikimasi, atsipirktų.
Tikisi taip pritraukti investicijų
Iš esmės valstybė remontuojamus kelius perduotų privačiam verslui. Kyla klausimas, ar dėl to keliai netaps mokami. Prezidentūra tai vertina kaip galimybę pritraukti investicijų. Teigiama, kad vyksta pokalbiai su Šiaurės ir Europos investiciniais bankais, kurie galėtų skolinti lėšų bendrovėms, kad šios remontuotų kelius ir iš to uždirbtų.
„Tai brangūs, dideli ir ilgalaikiai projektai, kurie domina tarptautines kompanijas. Mažos apimties projektai jų paprastai nedomina“, – kalbėjo J. Taminskas.
Valstybinės reikšmės kelių perdavimas verslui iš esmės reikštų ir brangesnį jų remontą, nes bankai verslui skolina didesnėmis palūkanomis nei valstybei. Be to, dėl galimos Hormūzo sąsiaurio blokados gali brangti kelių remontui reikalingos žaliavos, nors kiek tiksliai – kol kas neaišku. Tuo metu finansų ministras atsakomybę perkelia verslui.
„Jei nutiktų taip, kaip šiemet nutiko su mūsų automagistrale po rekordiškai šaltos žiemos, kai danga įgriuvo, susmego, išlindo plokštės, visa rizika tektų investuotojui“, – sakė K. Vaitiekūnas.
Tokie keliai, kaip šis Telšių rajone, yra per maži, kad sudomintų verslą ar būtų perduoti privačiam valdymui. Todėl čia kasdien važinėjantiems gyventojams belieka laukti, kol valstybė ras lėšų šio kelio remontui.
Daugiau sužinokite aukščiau esančiame video.
