Socialdemokratas, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas (pasisakymai, balsavimo istorija) mano priešingai. Pasak parlamentaro, nenoras dabar svarstyti šį klausimą tereiškia galvos kišimą į smėlį. Anot jo, keliami klausimai daug kartų yra išnagrinėti įvairiose komisijose ir nebėra prasmės toliau delsti. Praeitą savaitę „Balsui.lt“ Seimo narys pabrėžė, jog numatytos viešos Teismų tarybos ataskaitos, aiškesnis teisėjų karjeros reglamentavimas yra itin svarbūs ir jam esą nesuprantama, kodėl reforma atidedama. Visi esminiai prieštaravimai, pasak jo, yra jau ne kartą svarstyti įvairiose stadijose.
„Kalbėjau su kolegomis Seime. Išvada tokia, jog dabartinė teisėjų karjeros praktika reiškia, kad kyla tie, kurie nebuvo pastebėti rezonansinėse bylose padarę ką nors ne taip“.
Du metus rengtas Teismų įstatymas, anot J. Sabatausko, skaidrina teismų sistemą. Įteisinama, kad visi teismų sprendimai būtų skelbiami internete, posėdžių garsas įrašinėjamas, teisėjai pradedami vertinti, bei numatyta, kad juos vertinant dalyvaus ne teisėjų organizacijos.
Konservatorius ir VDU Teisės instituto direktorius bei Teisininkų sąjungos pirmininkas Stasys Šedbaras mano, jog dabartiniame projekte teismų sistemos uždarumas išlieka, o teismų sistema neatidaroma iš šalies. “Projekte lyg ir yra tokia galimybė, bet prioritetas teikiamas karjeros teisėjams. O juk yra daugybė kvalifikuotų advokatų, prokurorų, Seimo kontrolierių, valstybės valdymo tarnybos darbuotojų, turinčių puikios patirties, kurie taip pat galėtų pretenduoti į teisėjus. Štai paimkime buvusį Aukščiausiojo Teismo teisėją, advokatą prof. Valentiną Mikelėną. Tokių specialistų Lietuvoje turime vienetus. Bet jis dabar nėra teisėjas. Jeigu būtų atranka, jis būtų antroje eilėje. Pirmoje eilėje – karjeros teisėjai. Čia tik vienas pavyzdys”,– teigia parlamentaras TSLK tinklalapyje.
Dėl ataskaitų Seimui konservatorius taip pat laikosi priešingos nuomonės nei socdemas J. Sabatauskas. Pasak jo, tarp valstybės valdžių turėtų būti atitinkamas balansas. Konstituciniam Teismui (KT) kontroliuojant įstatymų leidžiamąją ir iš dalies vykdomąją valdžią, administraciniai teismai atlieka absoliučios dalies vykdomosios valdžios teisminę kontrolę, bendrosios kompetencijos teismai per konkrečias bylas taip pat kontroliuoja valstybės administraciją, t. y. vykdomąją valdžią. Atgalinio poveikio, pasak konservatoriaus, nėra.
“Vidinė kontrolė nepakankama ir neužtikrina, kad teismai tinkamai funkcionuotų. Tai reiškia, kad turi būti ir tam tikras atsiskaitymas visuomenei,– galų gale visuomenė moka algas teisėjams”,– teigia S. Šedbaras.
Dvipakopė administracinių teismų sistema taip pat kritikuojama
Projekto oponentai siūlo keisti dvipakopę administracinių teismų sistemą. Konservatorė V. Abramikienė mano, jog reikėtų giliau panagrinėti ir kasacijos galimybę administracinėse bylose. Be to, trečioji sprendimų kontrolės grandis administracinėse bylose, pasak jos, suteiktų piliečiams didesnes teisingumo garantijas.
Kai kurie administraciniuose teismuose nuolat pralaimintys atleisti VSD pareigūnai ir jų advokatai, “Balso.lt” duomenimis, ketina Strasbūre žmogaus teisių teisme bylinėtis dėl ribotų apeliavimo galimybių.
Socdemas J. Sabatauskas atmeta tokius teiginius. „Praktika rodo, kad bylos bendrosios kompetencijos teismuose nagrinėjamos daug ilgiau nei administraciniuose teismuose, kuriuose teisėjai yra specializuoti, o proceso normos įpareigoja juos aktyviai dalyvauti sprendžiant ginčą, rinkti įrodymus savo iniciatyva ir kt. Štai 2004 metais pirmosios instancijos tvarka ilgiau nei šešis mėnesius buvo nagrinėjama 1 procentas civilinių bylų, net 3,4 procento baudžiamųjų bylų ir tik 0,36 procento administracinių bylų. Patirtis rodo, kad tam tikrų ginčų sprendimą perdavus iš administracinių teismų bendrosios kompetencijos teismams, kyla problemų su bylų nagrinėjimo trukme ir iš to išplaukiančiu teisinių santykių nestabilumu“,– sako parlamentaras.
Jis priduria, jog besiginčijant su valstybe administraciniuose teismuose ir ikiteisminėje stadijoje, esą yra daugiau pakopų nei bendrosios praktikos teismuose. Administracinių ginčų komisija, kaip ikiteisminė institucija, pasak J. Sabatausko, efektyviai veikia mokesčių ginčuose, o ir administraciniame teisme figūruojantis revizijos institutas yra, anot jo, nei kiek ne blogesnis už kasacinį ginčijimą. Leidimas apeliuoti ir skųstis kasacine tvarka dėl administracinių teismų sprendimų reikštų, anot jo, grįžimą atgal. Pasak jo, net Europos Komisija kitoms šalims rekomendavo remtis Lietuvos patirtimi. Pastaroji, anot parlamentaro, orientuota į tai, jog ieškovai galėtų išsiaiškinti santykius su valstybe greitai ir efektyviai.
Dėl KT vaidmens irgi nesutariama. Vienintelis dalykas, dėl ko nesiginčijama – kad naujas Teismų įstatymas reikalingas, tačiau nei viena iš pusių nusileisti nelinkusi. J. Sabatauskas sakė sutiksiąs dar papildyti Teismų įstatymą pataisomis, bet tik neesminėmis. Pavyzdžiui, išbraukti socialinės teisėjų apsaugos pakeitimus. „Jei prisidengiant smulkmenomis norima atsisakyti naujos redakcijos įstatymo svarstymui – tai nedovanotina“,– sakė jis.
