Lietuvoje tiesiogiai taikoma Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija buvusiems KGB darbuotojams nedraudžia įsidarbinti privačiame sektoriuje.
Tokią išvadą penktadienį padarė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), išnagrinėjęs buvusio Generalinės prokuratūros prokuroro Kęstučio Džiauto, anksčiau dirbusio sovietų KGB, bylą.
Teismas galutine ir neskundžiama nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą priteisti jam iš valstybės 100 tūkst. litų neturtinę žalą, pranešė šio teismo atstovė spaudai.
LVAT konstatavo, jog 1998 metais priimtas įstatymas ,,Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“, nors ir nėra pašalintas iš nacionalinės teisinės sistemos, pareiškėjo teisių nepažeidžia.
Lietuvos teisinės sistemos sudedamoji dalis, be nacionalinių įstatymų, yra ir tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Seimas (Konstitucijos 138 straipsnis). Anot LVAT, ,,esant kolizijai tarp nacionalinio įstatymo ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, remiantis tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais, taikymo prioritetas yra teikiamas konvencijai“.
Valstybės įsipareigojimai, kylantys iš Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, K.Džiauto atžvilgiu realizuojami tiesiogiai taikant konvenciją. Jos nuostatos pareiškėjui privačiame sektoriuje įsidarbinti nedraudžia.
Bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, jog ,,vien prieštaravimų ir neaiškumų teisinėje sistemoje buvimas savaime nepagrindžia asmens teisių pažeidimo ir žalos asmeniu padarymo“.
Anot teismo, byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėją būtų atsisakyta priimti į darbą dėl to, kad nacionaliniame įstatyme yra nustatyti ribojimai buvusiems KGB darbuotojams dirbti privačiame sektoriuje.
,,Priešingai, K.Džiautas nurodė, kad jis net nebandė įsidarbinti privačiose struktūrose bei tarnybose, kadangi nenorėjo sukelti neigiamų pasekmių darbdaviams“, - teigiama penktadienį paskelbtoje LVAT nutartyje.
LVAT nuomone, pareiškėjas neturi abstrakčios teisės reikalauti, kad būtų atlyginta jam tariamai padaryta žala, kadangi, minėta, nacionaliniame įstatyme nustatyti ribojimai dirbti privačiame sektoriuje pareiškėjo atžvilgiu negali būti taikomi ir nėra duomenų, kad jie realiai būtų buvę pritaikyti.
Europos žmogaus teisių teismas Strasbūre prieš daugiau nei porą metų iš dalies patenkino buvusio Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro K.Džiauto ir buvusio Šiaulių mokesčių inspekcijos darbuotojo Juozo Sidabro skundus dėl jų teisės būti nediskriminuojamiems ir pasikėsinimo į privataus gyvenimo apsaugą Strasbūro teismas tuomet patenkino iš dalies.
Lietuvos Vyriausybė buvo įpareigota abiem nukentėjusiesiems skirti kompensacijas po 7 tūkstančius eurų (daugiau nei po 24 tūkstančius kitų), nors žalai atlyginti jie reikalavo beveik pusės milijono litų. Be to, Vyriausybė turėjo padengti teismo išlaidas.
Šią savaitę teismas galutine ir neskundžiama nutartimi atmetė kito buvusio Šiaulių mokesčių inspekcijos darbuotojo, anksčiau tarnavusį KGB analogišką skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo.
K.Džiautas į sovietinį KGB atėjo dirbti 1990 metų rugpjūčio 24 dieną, praėjus penkiems mėnesiams po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo paskelbimo. Iš tarnybos KGB jis išėjo 1991 metais.
1999 metų gegužę K.Džiautas buvo atleistas iš tarnybos prokuratūroje, vykdant įstatymą dėl buvusių SSRS saugumo komiteto pareigūnų darbinės veiklos apribojimo.
Apie K.Džiauto veiklą sovietų saugume pažymą pateikė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) bei Valstybės saugumo departamentas (VSD). Remiantis šios pažymos išvadomis, K. Džiautas negalėjo toliau dirbti prokuratūroje.
Tačiau su išvadomis K.Džiautas nesutiko ir kreipėsi į tuometinį Aukštesnįjį administracinį teismą. Taigi dėl jo manymu, pažeistų teisių, prokuroras Lietuvos teismuose bylinėjosi maždaug 8 metus.
Prokuroras yra sakęs, kad 1990 metų rugpjūtį-lapkritį jis dirbo tuometinio Lietuvos SSR KGB tardymo skyriuje tardytoju ir tyrė medžiagą dėl žmonių trėmimų iš Lietuvos.
Lietuvoje galioja įstatymas, ribojantis buvusių kadriniams sovietų saugumo struktūrų darbuotojų įsidarbinimą privačiose struktūrose ir valstybės tarnyboje.
